BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Juokingi rinkimai

2011-02-23

Realiai renkame didesnę pusę savivaldybių tarybų vietų. Tarkim sostinė turi 51 deputatą, realiai mūšis vyksta už 26 kėdes, na plius dar pora-trejetą opozicijos lyderiams. Kur nors Vilniaus ar Ukmergės rajonuose dar paprasčiau - ten 25 vietas dalinasi per pusę.

Vilniuje kaip taisyklė valdžia atitenka kelių partijų koalicijai. Tiesa, Vilniaus rajone (kur “balotiruojuosi” ir aš) didele dauguma laimi lenkai, tačiau daugelyje savyvaldybių koalicijos klijuojamos iš du, tris ar keturis tarybos narius turinčių partijų. Tiesa, dabar į žaidimą dar įsimaišo ir nepartinių sąrašai.

Tai kurių galų partijos rinkimų sąrašiuose “išstato” dešimtis statistų? Juk nėra prasmės grūstis per reitingavimą į sąrašo viršų - natūralu, kad sąrašo viršuje yra žmonės, pasirengę būti merais, vicemerais ar užimti kitus strategiškai svarbius politinius postus savivaldybėse. Būdamas keliasdešimtu numeriu politikas-statistas vargu ar turi motyvacijos stengtis, agituoti balsuoti ”už save” - vargu bau ar tai partijai atneš daug balsų.

Juokingi ir bandymai rinkėjus įtikinti, kad taryboje dirbs išrinkti VIPai - garsūs sportininkai, aktoriai, dainininkai ar šokėjai. Tiesa, yra išimčių, kai šie VIPai sėkmingai tampa politikais. Vienok normalu rinkti politikai akivaizdžiai pasišventusius žmones, juos pakankamai išviešinant. Antraip kvietimai balsuoti už Chucką Norissą taps vis veiksmingesni.

Tad ar ne geriau būtų partijoms pozicionuoti savo vietos politikai pasišventusius lyderius, viešumoje sukti jų nuopelnus, pasiekimus ar unikalius pažadus? Drauge pademonstruoti turint veiklos programą ar konkretų planą, taip pat būrį kiekvienos iš savivaldos kompetencijai priklausančių sričių profesionalų - vadovų, administratorių, mokslininkų ar aktyvistų, tarp rinkimų nuosekliai dirbančių teminiuose partiniuose komitetuose ir pasiruošusių reikalui esant ateiti dirbti savivaldybėn ir įgyvendinti programinius pokyčius. 

Tada nereikėtų švaistyti išteklių kabinėti patvorius plakatais tipo “Aš xxxmokratė Zosė Drazdauskaitė, pasitikėkite manimi, mano numeris 17, o partijos - 129″. Iš laiptinių nereiktų šluoti apgailėtinų Jonų ar Stanislovų lankstukų ir skrajučių.

Tada būtų lengviau marketinti partinius prekės ženklus. Tarkim, balsuoji už A.Zuoko “Taip” - ir matai lyderius, matai komandą, matai pagrindines idėjas. Balsuoji už liberalcentristus - balsuoji už dar vieną kadenciją tikėtina vicemeru sėdėsiančius lankstaus liežuvio Babravičių ar statybinių nuoplovų profesionalą Šriūbėną.

Žodžiu, idėjos, spalvos ir realūs vadų veidai ir sąrašo numeriai susivestų į vieną darnią visumą. Nebereiktų vargti žonglieruojant tuščiomis ”mažų kainų”, “saugaus miesto”, “darbo vietų kūrimo” ir panašiomis teminėmis abrakadabromis. Juolab kad individualūs partijų pažadai negali būti pažodžiui vertinami žinant, kad po rinkimų joms teks dirbti koalicijose ir daryti vienokias ar kitokias nuolaidas ar išlygas. Rinkėjams daug įdomiau būtų žinoti potencialias tų koalicijų bei galimų kompromisų ribas.

Tad nenuostabu, kad daugumai žmonių rinkimai kelia frustracijos jausmą, tarsi dalyvautumėme kažkokioje keistoje (jei ne sukčių) loterijoje. 

Rodyk draugams

Olandai žino, kaip racionaliai gyventi. 28 pagal tankį šalis, kiekvienas žemės plotelis regis išnaudotas. Amsterdamo centre ryte nesigirdi mašinų triukšmo - vien minamų dviračių girgždėjimas. Važiuoja visi - studentai, verslinykai, vaikai ir senutės, paštininkai, daržovių pardavėjai, violančelininkai, dviejų vaikų mamos (tėčių nė neverta ir minėti), dručkiai, nykštukai, neįgalieji, sms rašytojai, pusryčiautojai, aukštakulnių dėvėtojos. Lyjant, sningant. Ir netiesa, kad čia vien lygumos be kalniukų…

Dviračiai dviviečiai, dviračiai karučiai, dviračiai taksi, triračiai dviračiai. Bet dauguma tokie, kokius pamatytum kaime pas dieduką daržinėje. Pagrindinis aksesuaras - grandinės su zomkais. Visur priparkuota surūdijusių, apsamanojusių transporto priemonių su atsilaupiusiomis sėdynėmis - nesuprasi, pamestinukai ar naudojami. Gal didelė dviračių masė sumažina tikimybę, kad bus pavogtas tavasis? 

Vietiniai tikino, kad periodiškai vykdomi reidai - trantai apkarstomi prašymais patraukti dviratį. Po kurio laiko bešeimininkis turtas nurenkamas. Dar vietiniai sakė, kad policija griežtai baudžia už važiavimą dviračiu be šviesų ir kartkartėm tikrina blaivumą. Dviratis čia - eismo karalius. Siauromis gatvėmis lakstantys autobusai pagarbiai lenkia ar praleidžia, o dviratininkai regis nieko nesibaimina (retą kurį su šalmu ar atšvaituota liemene pamatysi).

Kas dar keista - vaistinės reikėjo gerokai paieškoti (ko nepasakysi apie coffee shop’us). Dviračiai sveika?

Tai kada mūsų miestuose realiai padaugės dviratininkų, o ne vien takelių ar stovų? Sugrįžę “oranžiniai“ - naujų laikų pranašai? 

Rodyk draugams