BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ne, čia ne apie miuziklą. Tokia mintis toptelėjo, ryte stebint šiukšlių konteineryje besikapstančią moterį.

Abejinga praeivių žvilgsniams, ji rinko maisto atliekas ir valgė. Tinkamumo vartoti tekstas paprastas - ragauti, ir jei neskanu - spjauti ten pat į konteinerį. Veidas mėlynas nuo “flakonų“. Vargo vakarienė (ar pusryčiai, šiuo atveju).

Prie ko čia katės, sakysite. Katės būna naminės ir laukinės. Vienos išpuoselėtos, žvilgančios, kitos nušiurusios, apšepusios. Bobulyčių dėka yra ir tarpinė rūšis - puslaukinės, artyn prisileidžiančios maitintojas. Už veislinius kačių jauniklius žmonės pagatavi pakloti šimtus ir tūkstančius eurų; gi beveislius kačiokus be skrupulų šmakšt į maišą ir į upę.

Atrodo, tokios skirtingos katės, ir tuo pačiu taip panašios. Taip ir žmonės.

Nelygu, kur pasisekė gimti, kaip pasisekė augti. Nebūtina lyginti Somalio ir Liuksemburgo - gerokai skirtingu žmogumi gali užaugti tame pačiame Vilniuje gimęs geroje šeimoje ir tabore.

Namus praradę greitai sulaukėja, o štai prijaukinti laukinius užtrunka gerokai ilgiau. Ir ne vien kates.

Socialinių taisyklių nepaisančius (nedirbančius, vagiančius, elgetaujančius, bele ką valgančius, geriančius ir kitaip vartojančius) “laukinius” labai sunku suintegruoti į visuomenę. Kaip kokius mauglius, priklausomybes turinčius asocialus sugrąžinti į normalų gyvenimo ritmą reikia milžiniškų pastangų, užsispyrimo ir kantrybės. Mission impossible?

Ar galime, ar turime šalia savęs toleruoti tuos, kurie gyvena kaip tie konteinerių katinai? Ar turime, ar galime jiems padėti?

Rodyk draugams

Vilniuje turbūt nerasime daugiabučio, šalia kurio negulinėtų ar nebindzinėtų tuntas katinų. Rainų, juodų ar raudonikių.

Kiekvienam name aptiksime ir po gailestingą moterėlę, kasdien nuo maisto liekančiose pakuotėse katinėliams nešančią silkių ar vištų subproduktus ar dar balažin ką ėdamo. Gerai dar, kad nešančią - neretai tiesiog per langus metančią. O kur dar visokios dėžės su priklotais skudurais kačių gūžtoms…

Kačių globėjos ne tik gyvūnėlius šeria - jos uoliai budi prie langų, saugodamos murklių ramybę nuo praeinančių šunų ar vaikezų. Neduokdie pakliūti į tokios tetulės nemalonę - rizikuoji būti apšauktas kiekvieną kartą praeidamas po jos langais, o gal net apipiltas paplavom. Mažų mažiausiai išklausytum paskaitą apie tai, kad norint patekti prie šv. Petro vartų teks pirma praeiti pro kačių vartelius…

Bobulėms aiškinti, kad mieste benamius gyvūnus šerti draudžiama, yra bergždžias darbas. Kažin ar dažnai administracinėmis baudomis už benamių kačių šėrimą baudžiami asmenys. Klausimai, kodėl gerosios motinėlės nepasiima katinėlių auginti savo butuose - taip pat.

Aš ne prieš kates - sakoma, kad jų dėka nesame apspisti žiurkių ir pelių. Tik abejoju, kad graužikai įdomūs kasdien žmonių šeriamoms katėms. Bet jei kiemuose turime kates - kodėl tada mieste nelaikome vištų, ožkų ar nutrijų?

Kita vertus - benamės katės platina sunkias ligas. Vaikams tie “utiūtiū, koks gražus katinėlis, ar galiu pasiimti namo” gali baigtis dideliais nemalonumais.

Viena katė ir visi jos palikuonys per 7 metus gali atsivesti apie 420 tūkstančių kačiukų. Akivaizdu, kad maitindami benamius gyvūnus prisidedame ir prie jų populiacijos didinimo.

Gyvūnų perteklių kontroliuoja sanitarinės tarnybos, bet jų veikla tikriausiai nesižavime. Kartais tarp kaimynų įsiplieskia kačių karai. Kur nors piktieji diedukai ima ir kates ištrūčija, ir kuriam laikui kniaukimas po langais nutyla (vietoj to ima dvokti dvėseliena). Kiti vaikezams sumoka už katinų išgaudymą ir išvežimą “už miesto”.

Geriausia išeitis žinoma - sterilizuoti. Tik Žirmūnuose kastruojančių rumunų kol kas nematyti. Sulaukti “Lesės” savanorių reikia rašytis į ilgoką eilę. Tik nebendradarbiaujant bobulėms kažin ar pavyktų visus rainius išgaudyti.

Tai ką daryt? Kviest policiją? Grindą? Gėdint bobulytes? Gaudyt ir sterilizuot patiems? O gal steigti kačių miestą?

Patarkite :)

Rodyk draugams