BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dovana sau

2012-03-30

Mieli draugai! Feisbukas paslaugiai praneša apie mūsų sukaktis - ir dažnas mūsų ta proga solinezantui nepatingime brūkštelti ant sienos kelių šiltų žodžių.

Kovo 31 d. pasisuks ir mano metų skaitliukas. Tokią dieną tikrai smagu gauti dešimtis ar net šimtus sveikinimų!

О juk galime šį malonumą padidinti dar labiau! Tereikia vietoj “sveikinu, Vaidotai, su gimtadieniu”  skambtelti trumpuoju numeriu 1417 - tokiu būdu skirti 5 litus „Maisto bankui”.*

Įsivaizduokime, kad tokiu būdu susidaužiame kavos puodeliu ar „Švyturiu” putotu gėrimu - juk smagu! :)

Padaryti gerą darbą - tai ir save palepinti. Kas jau kas, o Jūs tą geriausiai žinote ;)

Ačiū Jums labai, draugai!

*Atrodo “penki litai šūds ir nieks” - bet tai netiesa. “Maisto bankui” skirti 5 Lt pavirsta 115 Lt vertės parama maistu nepasiturintiems - už tiek galima patiekti nei daugiau, nei mažiau - septyniasadešimt vieną maisto porciją su puse ;) Netikite? Tada skaitykite čia.

Rodyk draugams

Tokią dieną svastikos erzina ypač. Suprasčiau, jei tai būtų vien revoliucingosios jaunystės siekis šokiruoti. Jep, ankstyvieji pankai neretai dėvėjo nacių atributus siekdami maksimalaus iššūkio. Neabejotina, kad dauguma jų tame nematė nieko bendro su nacizmo idėjomis.

Neabejoju, kad toli nuo nacizmo propagandos buvo ir Algio Ramanausko pankroko band’as “Svastikos sukitės greitai”. Nors A.Greitai flirtas su konservatoriais buvo tikrai keistas, bet skambiai pasibaigė pripersto kambario durų trinktelėjimu. Radioshow įgrota nacių maršą parodijuojanti politinė satyra “Tvarka ir teisingumas” ar “Su alaus bokalais” kalba patys už save.

Ko gero Algis Greitai nekaltas, kad kažkuri dalis (švelniai tariant) nelabai galvotų klausytojų svastikas priima tiesiogiai. Ir ko gero Algis neinspiravo jo kūryba besižavinčių sienas “puošti” svastikomis ir tagais “SSG”:

Ne paslaptis, kad dalis pankuojančių plebėjų persiėmė nacių idėjomis. Ir nors pankai nuo nacizmo atsižegnojo, kartais gali išgirsti, neva jie yra fašistėliai. Tai kaina už trenkto Sid Vicious, Vivien Westwood, Siouxsie etc. pasimaivymus su svastikomis.

Praėjus daugeliui metų, trumpinys SSG mažai kam ką nors sako, o štai ant sienos likusi nupiešta svastika tebeneša savo bjaurią žinią.  Štai todėl ir sakau, kad tagai a la Solomon ar Cabri ant miesto sienų man labiau priimtini, nei fašistėlių regalijos. Belenkokios - net ir tos, kurios neva visai ne svastikos. Toje erdvėje ir tame kontekste, kur svastikos žymi nacistinės diktatūros ideologiją, atnešusią milijonams kančias ir mirtį, jos neoleruotinos jokiomis formomis.

Ir šioje vietoje nesusilaikysiu nepapriekaištavęs Algiui Greitai, pasišovusiam pagauti “Solomoną” ir nepagarbiai atsiliepiančiam apie graffiti ar hiphopą. Juokinga, kai nuo tos pačios kontrkultūros šaknies užaugusių skirtingų atšakų (chuliganiško jazzo ar hiphopo) adeptai koneveikia kitas kryptis.

Prieš pradedant loti ant kitų pirmiausia derėtų pradėti nuo atgailos dėl savo “nuodėmių” - užsukant karą su grafitais pirma reiktų su kibiru dažų ir voleliu pereiti per miestą  ir uždažyti SSG fanų pripieštas svastikas. Ir nereiktų pamiršti, kad kariautojai su grafičiu provokuoja naujo meno ant sienų atsiradimą :)

Žodžiu - No Pаsaran! Su laisvės švente!

Rodyk draugams

Kur dingo?

2012-03-06

Didžiausias Kaziuko nusivylimas - tikėjausi, o neradau senų gerų klasikinių baronkų.

Na, pamenate (kas turite ką atsiminti) - tos už 5 kapeikas. Tie gardūs sūroki mielinės tešlos riestainiai, su plutele. Pastovėję tiesa tapdavo guminiai, bet dažnai alkaniems vaikams puikiai sueidavo ir tokie. Prisimenate “Kaukazo belaisvėje”?:

Pasakiškai gardu būdavo suvalgyti barоnką su pienu, arba užsitepti sviesto. Vilniuje tuos riestainius manding kepdavo Tuskulėnų g. esanti kepykla - mokiniu būdamas su klase sykį ten buvau ekskursijoje. Ar man vaidenasi, ar dar tebėra prie šios kepyklos veikianti firminė parduotuvė? - reiktų užšokti ir paklausti - gal per stebuklą tas barankas tebegamina, tik jos maksimosna nepatenka? Tik vargu bau…

Dabar tokių riestanių rasi tik kur nors Londone - tie jų bubliko giminaičiai bagel’ai labiau panašūs į bandelę su skylute, žinia patogesni sumuštiniams dirbti. Bet iš londonų jų pusryčiams neparskraidinsi…

Kaziuke buvo pilna riestainių - ar tiksliau jas reiktų vadinti riestainio formos bandelėmis. Visos saldžios, dažniausiai su aguonomis ar sezamu. Mažiausiai saldus “riestainis” iki namų parvyko sulūžęs, o savo skoniu priminė dar vieną dingusią Vilniaus žydų kulinarinę legendą - chalą (aka batonas “Pynutė” už 22 kap.)

Žodžiu, kažkokia graudi tradicinių riestainių imitacija, tos Kaziuko barankos šiemet. Ar čia jau požymis, kad sensti - jei imi su nostalgija prisiminti seniai praeity nugrimzdusius malonius niekučius?

Na, bet jei kas žinote, kur Vilniuje tokius tikrus riestainius gamina - o gal kepate patys - duokite plz. žinoti :)

O kokių praeities valgomų dalykų pasigendate jūs? Pieno buteliuose ar trikampiuose pakeliuose? Naujojo vyniotinio iš Kulinarijos? Miežių kavos? “Nemuno” sūrio? Limonado “Diušes”?

Rodyk draugams