BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Post-Heineken-4

2012-07-11

Grįžus iš Heinekeno nepasidalinti įspūdžiais būtų tas pats, kaip nuvažiavus į Nidą nenueiti prie jūros. Todėl:

Ketvirtas mano Heinekenas “in-a-row”. Dar nežinau, ar pats geriausias - bet kad nenuvylė, tai jau tikrai.

Šiemet jis žadėjo būti toks, hm, labiau minorinis, tylesnis. Tai, kad visas keturias dienas reikėjo judėti lėčiau klampojant po maurus, tik dar labiau sustiprino įspūdį. Grebenščikovo mylėtojams buvo tikros kalėdos ir velykos.

Pavertinkim muziką.

Puikiai” - į top-3, mano galva, patenka - Bon Iver, Mumford & Sons ir Franz Ferdinand.

Vieną geriausių albumų pernai išleidę JAV indie folko grupė pademonstravo, kad yra verti geriausių titulo. Viskas derėjo - vaizdas, garsas, bendravimas ir atmosfera. Žinoma, gal tai subjektyvu - ruošdasis festivaliui nesyk perklausiau abu albumus. tačiau ir grįžus Bon Iver vis dar sukasi grotuve. Nė vieno nereikalingo garso pro šalį, tyliai intensyviai. Neil Youngo ar Joni Mitchell estetika. Manau, Bon Iver yra geriausia, ką girdėjau šiemet.

Egzaltuotų mergelių pamegti stilistiškai panašūs britai Mumford & Sons irgi buvo ne prastesni. Kritikų dar neišliaupsintas (aukštai įvertintas tik britų, australų ir naujazelandų), tačiau labai smagiai nukaltas albumas buvo puikiai atliktas. Nors dėl lietaus vyrukai vėlavo pradėti, pagrojo su bisu kone pusantros valandos. Žodžiu, vienas malonumas, prisiminsiu ilgam.

Labai maloniai nustebino Franz Ferdinandai, užkūrę smagius roko šokius ir nepaleidę nė minutei. Simbolizuodami naujo skambesio muzikinės eros pradžią (bent aš taip jutau, pirmąsyk juos kadaise 2004-ais užvydęs MTV), smagūs škotai pademonstravo, kad “мастерства не пропьёшь”, ir kad rokenrolo parako dar sočiai jųjų parakinėse. Džiugino Alexo Kapranoso ūsai a la Manfredas ir įterptas dausose giesmes dabar jau giedančios Donnos Summer “I feel love” koveris. Vienžo - 10 balų.

Labai gerai” - kiti keli nusipelnę pagyrų - Dry the River, Yeasayer, Maccabees ir Mars Volta.

Mažai girdėti ir aiškiai kylantys Dry the River nuoširdžiai sugrojo ir tapo tarsi pirmas patiekalas laukiant Bon Iverio ir Mumfordo su sūnumis. Folkas valdė, tskant.

Yeasayerius jau buvau matęs (nors daug nepamenu) ir atrodo keliskart perklausiau jų Odd Blood albumą, tačiau nuskambėjo labai šviežiai - sakyčiau japoniškai. Kažkas juose yra nuo Japan ir Roxy Music, ane? Klausiausi to jų psichodelinio popso ausis kraipydamas - ir tai, ką girdėjau, buvo labai gerai (nors toli gražu ne visiems taip atrodė).

Maccabees vokalas kartais panašus į Arcade Fire, kartais į Coldplay - bet tie panašumai nė kiek netrukdė (net priešingai). Gal buvo kiek sunku klausyti iškart po Bon Iver (o gal kaip tik jų grojimo emocija persidavė ir atsiliepia vertinimams), bet patirtas autentiškas malonumas.

Kam visai nesiruošiau, tai Mars Voltai. Esu buvęs maloniai nustebintas kadaise aptikęs jų Wax Simulacra, jaučiau, kad bus gerai - bet kad TAIP… Jimi Hendrixo dvasia gyva ant tiek, kad vietomis norėjosi eiti šėlioti po purvus su tais keliais pamišusiais vyrukais it kokiame Woodstocke. Puikus progresyvus rokas, nepataikaujantis bendravimas su publika. Balzamas ausims. Netikite - pažiūrėkite patys.

Normaliai“. Labai tiko festivaliui atidaryti the Kills duetas - oda ir krauju pulsuojantis aršus, čaižiai seksualus rokas puikiai užvedė (ne taip gerai, kaip pernykštis Dead Weather, bet visgi gal net turėtų būti “Labai gerai” kategorijoje). Visus lūkesčius pateisino ketvirtą studijinį išleidžiantys Bloc Party - mėgstu juos nuo seno, klausiau su malonumu. Ausies neskriaudė, nors per daug nestebino chillwaveriai “Toro Y Moi” - jie gerai tiktų fonui rašant kūrybiškus tekstus. Atrodė, kad grotuve geriau nei gyvai nuskambėjo populiarieji M83 - bet visgi buvo labai neblogas koncertas, palapinė braškėjo nuo žiūrovų. Nu ir minoriški The xx gerai pritiko uždaryti programai - festivalinis nuovargis puikiai derėjo su jų paaugliška melancholija.

Nesusipratimai“. Kažkaip nuliūdino Bjork - muzikos mokslininkė nepataikė į festivalio formatą. Norėjosi sėdėti ir it kokioje bažnyčioje klausytis, o ne trypčioti purvyne minioje. Gal ir teisus buvo senelis Imbrasas - neverta Bjorkui buvo mokėti melejono. Nu bet OK - nepriklausoma, nepaisanti taisyklių.

Justice - gal aš per senas (o varge, ką čia šneku*), bet po gerų ramių koncertų kažkaip nesinorėjo staipytis toje diskotekoje, nors tikriausiai kitu metu kitoje vietoje tai daryčiau su malonumu - mėgstu Justice.

Tas pats liečia ir SBTRKT (live) - kažkoks filleris gavosi, o gaila. Bet gal čia festo pabaigos nuovargis kalba, maybe… Bet pasijutau kaip kokiame nuotykių ieškoti išsirengusių mergužėlių prigužėjusiame klube.

Visiškai neužvežė Jamie Woonas (gal tiesiog ne mano skonio) ir the Cardigans (nors nuoširdžiai žaviuosi Nina Persson).

Pravalas” - tai headlaineriai New Order, deja. Pirmi akordai priminė Joy Division, ankstyvų depešų ar Cure skambesį ir nuteikė labai viltingai, tačiau vokalistą Bernardą Sumnerį slegianti amžiaus našta vertė skausmingai gūžtis po kiekvieno jo bandymo pašokti ar padainuoti plojant - buvo neramu, ar neištiks jo koks tai kolapsas. Gal tai buvo įgarsinimo bėdos, bet vaizdas ir garsas buvo nykūs. Groti besielį 90jų sell-out popsą sklandant Ian Curtis dvasiai atrodė šventvagiška. Sugrotas Joy Division gabalas “Isolation” nuskambėjo kaip patyčia. Nesulaukiau pabaigos ir nuėjau šalin (iš toli girdėjau, kad sugrojo dar porą JD hitų - tikriausiai ir gerai, kad negirdėjau). Nžn, gal kažkam atrodo, kad New Order grįžta į madą it kokie the Who, nu bet atleiskit netikiu.

Ko nemačiau? Friendly Fires (tikiu, kad bus proga juo išgirsti Positivus), Bat for Lashes (nebesinorėjo atbėgti 20 minučių ir skuosti per balas atgal), the Ting Tings (biskį jau esu matęs), Orbital (pirmos dienos pokelionis nuovargis nulaužė), Gogol Bordello ir kitų World scenos įžymybių (trečia scena tikrai perteklinė, visiškas švaistymas). Nežiūrėjau ir lenkų, nors tikiu buvo vertų dėmesio - 4 geri koncertai per dieną yra tikrai daug.

Itogo: kainos ir kokybės santykis išlieka labai geras, atsižvelgiant į neilgą kelionę ir draugišką kultūrą. Kas galėtų būti geriau? Jūra (žali dumbliai fe), alkoholio politika (alų vis vien randa kaip įsinešti prie scenos, kaip ir stiprų alkoholį - tai kam tie ribojimai), alkoholio įvairiovė (milžiniškos eilės prie Desperados taškų tą rodo), atstumas tarp pagrindinės scenos ir palapinės (kam tos greitojo ėjimo distancijos keliskart per dieną), augantis mokestis už įvažiavimą į parkingą (lietui lyjant nėra ten ką veikti, jei nesi prisigerti ir parėkauti motyvuotas paauglys).

Reziumė - ko gero, važiuosim dar kartą. Geriausiu festivaliu tituluojamas ne veltui. Ten kažkaip labai raiškiai pasijauti ir lietuviu, ir europiečiu, ir liberalu - žodžiu vienu, rekomenduoju, kas nebuvot, ir hi5, kas sudalyvavote (rašykite komentarą, jei kam prieštaraujat ar ką stipriai praleidau).

* šiaip po heinekeno kaskart jaučiuosi atjaunėjęs dešimčia metų (tiesa, tat netrunka ilgai) - tad norėčiau čia važinėti “iki mirtis išskirs” ;)

Rodyk draugams