BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šlapianka

2012-11-16

Teko ragauti “Tarybinės” dešros. Nevalingai prisiminimai nunešė į anuos laikus, kai ji buvo po 2,20 руб.

Daktariška. Panerio. Kumpio kapotinė. Ne deficitas, bet ir berods vertinta kur kas labiau, nei dabar. Daugeliui “senų gerų laikų” išraiška ir etalonas.

Nežinau, ar darausi seniokas, kuriam viskas, kas anksčiau buvo - automatiškai geriau, bet… Kiek pamenu tos tarybinės šlapiankos skonį, jis buvo visai kitoks - šlapesnis, mėsiškesnis. Gardesnis. Dabartinę tarybinę (tenesupyksta gamintojai) valgai kaip kažkokią mėsos skonio manų kruopų šaltieną - ar ne?

Tai ar iš tiesų vaikystės prisimiminimuose viskas romantiškai geriau, ar šiuolaikinių ekvivalentų kokybė toli-gražu neprilygsta tiems praeities standartams, kuriuos atmename? Rašykite komentaruose - įdomu sužinoti Jūsų nuomonę,

Rodyk draugams

Kai buvome vaikai, buvome pagatavi atiduoti brangiausius turtus už mėgstamos grupės įrašą (kad ir kopijos-kopijos-kopiją), nuotrauką ar (svajonių viršūnė) plakatą. Ką ir kalbėti, vakarietiška muzika sovietmečiu buvo esminis priešnuodis nuo komunistinės indoktrinacijos ir surunkelėjimo. Todėl labai smagu dabar jutūbėje be vargo mėgautis anuomet negirdėtais/nepamatytais legendinių atlikėjų albumais ar koncertais.

Prisimenant epines pankų ir montanų kovas (kaži kurioje barikadų pusėje stovėjo metalistai?), toptelėjo Judas Priest. Ankstyvieji JP atrodė kaip standartiniai rokeriai - plėvesuojančios rankovės, skraistės, juostos, blizgučiai, batai ant platformų. Nuo 1978 įvaizdis ėmė keistis. Homoseksualus* vokalistas Robas Halfordas žavėjosi “odos” subkultūra, tad jo sceniniame įvaizdyje atsirado gėjų klubams labiau būdingų odinių kelnių, liemenių, diržų, grandinių, kniedžių. Klasikinio heavy metal dievai Judas Priest drauge su kitais (Iron Maiden, Saxon, Motorhead) šia mada greitai užkrėtė didelę dalį metalurgų.

Žinoma juokinga, kad ne vienas užkietėjęs metalistas būdamas aršus homofobas visai neseniai savo ekipiruotėje turėjo standartinių nekenčiamų gėjų aprangos atributų.

Čiupinėdamas tą gėjų subkultūros įtaką sunkiojo metalo muzikai užklydau į keistą tinklapį, kuriame dievoti homofobai dėsto įspėjimus tėvams (vos susilaikiau neparašęs iš didžiosios) saugoti atžalas nuo “gėjiškos muzikos”. Patikrinus įrašų kolekciją ir atradus bent tris nurodytų “gėjinių grupių” opusus siūloma surengti “iškrypėlių muzikos” sudeginimo seansą.

Rekomenduojama muzikinę egzekuciją vykdyti taip, kad neklaužados vaikai pajustų liepsnų karštį ir pagalvotų, kas jų lauks Anapus, jei nesiliaus klausyti tokių baisybių, kaip Rolling Stones, Bob Dylan, The Doors ar Grateful Dead.

Jėzuliau švenčiausias, kas galėjo pagalvoti, kad kokie nors King Crimson (įdomu, kurio sąstato?) yra gėjų grupė? O ką jau ir bekalbėt apie Metallica ar Cannibal Corpse. Tkriausiai užteko po koncerto publikai nusilenkti apsikabinus?

Kaip čia neprisiminsi epinio diskotekose neleistinų antitarybinių grupių sąrašo. Anuomet gan populiarus žurnalėlis “Aušrinė” perspaudino kažkurio kunigėlio pateikiamą šėtoniškų grupių sąrašą, kuriame be (savaime aišku!) rollingų pakliuvo bitlai, The Who ir pan. bezabydni “gėlių vaikai”.

Tamsybininkai nekentėjai buvo ir tikriausiai bus visais laikais. Kad visokius gražulius ir veselkas kaimai išsirenka seiman, nekeista. Miestuose balsuotojams kai kur teko rinktis vieną iš dviejų - raudonikį arba ponią “primyžk-į-sriubą”.

Reziumuojant, tariame ačiū internetui - tai, kas jame sudėta, lengvai neužbaninsi ir nesudeginsi :)

* Savo homoseksualumą Halfordas atskleidė gerokai seniau, 1998-ais, tuo tikriausiai nušiurpindamas dalį savo gerbėjų mačo headbanger’ių ;)

Rodyk draugams