BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Metų muzikinis įvykis - ilgai lauktas Testament koncertas Vilniuje. Penkta (nors mano manymu šiuo metu mažiausiai trečia) geriausia trash metal grupė apsilankė Marijos žemėje.

Pernai išleidusi daugelio manymu geriausių metalinį albumą, grojanti labai stipria sudėtimi - vienas geriausių metalinių vokalistų vėžį nugalėjęs žmogus-meška Chuckas Billy, gitaros virtuozas Alexas Skolnickas, atominiu laikrodžiu vadinama metalo būgnų legenda Gene Hoglan, veteranai Ericas Petersonas ir Povilaičio veido savininkas džiazuojantis bosas Gregas Christianas.

Testament albumas daugelio manymu buvo ne tik geriausias 2012-ųjų metalinis diskas, bet ir vienas geresnių šios grupės kataloge - taigi, vyrukai nėra vien tik senus gerus laikus menantys dinozaurai (kaip kokia jau nieko doro nebesukurianti Metallica) - parako pakanka.

Ta chebra grojo ne metalistams įprastame New York klube, o Forume Palace. Sugroję kelis paskutinio albumo gabalus, dosniai pavaišino “senosios mokyklos” trashu, o baigė stipriais neatsibodusiais pastarųjų metų gabalais. Atrodo - ko daugiau norėti?

Bet liūdina štai kas - pasižiūri į auditoriją, matai kokius 500 (geriausiu atveju?) žiūrovus, kurių nemaža dalis mandagūs sengalvėliai, kita dalis metalo “zavsigdatajai”, šokantys pogo visada ir visur.

Testamento akyse buvo matyti liūdesys, grojant mažai auditorijai, nesugebančiai garsiai išdainuoti priedainių. Net jei būtų pavaišinta nemokamu litru alaus ir paprašyti sugiedoti du gaidelius, metalinė minia ko gero nebūtų išspaudusi geriau.

Šlubavo ir garsas. Trūko galios ir švarumo, vokalo tarpais negirdėjom visai. Shit happens, kaip sakė Chuckas. Bet nebuvo stiprios energetikos, nebuvo ir maksimalaus įmanomo kaifo. Nebuvo linksmumo atlikėjų akyse, nebuvo ir biso. Atbuvo, ir tiek. Nežinau, ar norės kada čia beužsukti vėlek.

Ir gal nebevažiuokit čion… Gal geriau jau mes atvažiuosim į didesnes arenas Lenkijoje ar sales Latvijoje?

Kita vertus, buvo intymu. Dar niekad neteko būti tiek arti gyvai grojančių metalo gigantų. Atrodo, kad grojo personaliai tau, tiesiai į ausį. Geriau, nei iš TV ar PC. Už tai ačiū - nepamirštamos emocijos.

Testamento klausiau ir klausysiu, su pagarba ir meile. Ir liūdesiu - nes daugeliui gerų dalykų lemta baigtis, kada nors.

Kaip sako - už tokią Lietuvą kovojom - kad galėtumėm vieną dieną Testamento klausytis gyvai už nedidelius pinigus namuose. Ačiū labai - tos pusantros valandos buvo tikrai vertos kiekvieno lito.

Patiko (1)

Rodyk draugams



Komentarai (3) apie "Džiaugtis ar liūdėt?"

  1.   Solveiga rašė:

    puikios izvalgos

  2.   ziurovas rašė:

    Buvau vienas is tu 500 ziurovu. Gal vienas is tu “mandagiu”. Ir nesupratau kuo as neitikau autoriui. Nu ok, “Testamentai” ok, klausem kadaise, atvaziavo, smagu paziuret gyvai. Bet ka - man tekstus atmintinai pries koncerta mokytis? Baigiasi daina - paploju, sako Chuckas - iskelkit rankas - iskeliu. Bet prie scenos lai eina tie, kurie pirko marskinelius, turi visus kompaktus ar nori pasigauti mediatoriu. Del “testamentu” tikrai nevaziuociau nei i Lenkija, nei i Baltarusija. Ir kaip “gal nevaziuokit”? labai gerai, kad turim is ko rinktis.

  3.   ilgius rašė:

    viskas normaliai - man tiesiog atrodė, kad tokios muzikos aistruolių Lietuvoje ir aplink ją yra (ar turėtų būti) daug daugiau. Testamentai juk verti daug didesnės minios - http://www.youtube.com/watch?v=Wezsz5hP0_k

Rašyk komentarą