BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vedžiodamas šunį ir niūnuodamas “Funny ways“, jau kelintąsyk praeinu pro naujakurio benamio “būstą”. Išdžiūvęs pusamžis vyras čia rodosi nuo vasaros.

Būta čia ko, sakysite - bomžai kiemuose kaip katinai - vieni ateina, kiti kažkur dingsta, su paslaptinga tendencija daugėti. Bet šis žmogus pasirodė ypatingas.

Dėmesį patraukė vidsad tvarkingai paklotas jo guolis. Šįkart akis užkliuvo už “kojūgaly” stovinčio bmbalio. Atidžiau įsižiūrėjęs supratau, jog ten … šlapimas. Šis benamis nesišlapina kur pakliuvęs, o “didelius” gamtinius reikalus ne sykį mačiau neskubriai kulniuojantį link ToiToi būdelės. Nesu jo matęs “su kvapu”. Naujų metų vakare 9 val. mačiau jį ramiai miegant savo lovoj. Štai toks netipiškas portretas. Gaila, vis nerandu progos žmogų užkalbinti, viliuosi bus dar.

Arba kita moteris, sutemus su vežimaičiu išsiruošianti revizuoti konteinerių. Jos butas iki lubų užverstas visokiais rakandais. Kur jos artimieji? Ką mano jos kaimynai? Ar ji moka mokesčius, ar turi draugų, ar žiūri žinias, ar balsuoja per rinkimus?

Pažvelgus į šiuodu (o ir į daugelį kitų panašių) regis, kad ne šio svieto šie žmonės. Ar tikrai? Senatvinė demencija, keistumas, susitaikymas su pralaimėjimu ir prisitaikymas gyventi visuomenės užribyje dar nereiškia, kad turime juos vertinti kaip ligą, nuostolį ar anomaliją.

Kas juos pašnekina, išsiaiškina, kodėl jie atsidūrė ten, kur yra šiandien? Ką rodo jų televizorius ir internetai? kaip jie mato aplink supantį pasaulį - šviečiančias parduotuves ir bankus, protinguosius ekspertus ir kažkur lekiančias darbo bites, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemą, mūsų valstybę ir savivaldą, bendruomenes? Jei aplamai ją pastebi - tai kaip ją vertina?

Tad kaip neteisinga yra benamius piešti viena bjauria spalva! Kaip neteisinga lipdyti visiems vienodas etiketes ir klišes. Ir kaip svarbu individualiai žvelgti į kiekvieną žmogų, ieškoti būdų palengvinti jo dalią. Tik taip galime viltis, kad sunkią valandą neliksime vieni kovoti su stichijomis, kad bus, kas pasirūpina mumis pačiais.

Daugelis mūsų sutikę pašalpos atsiimti atėjusį pijoką ar įtartinai kailiniuotą ponią skubame teisti visus nepasiturinčius. Klijuoti tinginių, apsimetėlių ar lūzerių etiketes. Patys pasirinko - nesimokė, prisidirbo vaikų, ėmė gerti, nebuvo apdairūs ir protingi skolindamiesi…. Bet ar tikrai pakliūti į tokią padėtį yra pasirinkimo, noriu/nenoriu reikalas?

Bandydamas įsistoti į šių žmonių batus ieškai atsakymo, kaip geriausiai galėtume ir turėtume jiems padėti. Tai, ką mačiau ir tai, apie ką svarčiau, tik dar labiau sustiprina mano motyvaciją ieškoti atsakymų ir stengtis padėti tiems, kuriems pagalba būtina, kurie neturi daugeliui mums elementarių dalykų - savo lovos, šaldytuvo, šiltos vakarienės…

Ačiū visiems, kurie padedate!

Patiko (8)

Rodyk draugams



Komentarai (7) apie "Ne šio pasaulio gyventojai"

  1.   studentas rašė:

    labai laukiam pašnekinimo aprašymo :)

  2.   Skirmantas rašė:

    Aš eidamas į darbą irgi praeinu vieną benamio būstą miške. Bet tas baisiai netvarkingas - visur sėja savo šlamštą ir odekolono buteliukus. Taip ir nepavyko man jo sutikti.

    Bet didžiąja atvejų dalim aš manau, jog tai yra dugnas, nuo kurio atsispirti įmanoma, kol netampama narkomanu ar beviltišku alkoholiku.

  3.   ilgius rašė:

    Šiandien ryte lankiausi ten su ‘lauktuvėmis’, bet paklota lova jau buvo tuščia. Kai tą žmogų sutiksiu, būtinai pašnekinsiu, ką veikia ir kodėl po balkonu gyvena.

  4.   Irena rašė:

    Gal tas , balkonas, kažkada, buvo jo…

  5.   Lapinas rašė:

    Laukiam pašnekinimų tikrai. Kartais sunku padėti žmogui, kai neaišku, ar jis ir pats to nori

  6.   hmmmm rašė:

    kiek keista, kad tie zmogeliai nesikuria apleistuose pastatuose. pasistacius paprasta burzuike galima ir siltai miegoti.

  7.   ilgius rašė:

    Tie bomžai skvoteriai kartais pastatus taip pakuria, jei dar ne blogiau baigiasi :( Ir ne išeitis…

Rašyk komentarą