BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gavęs kvietimą į Prezidentūroje šiandien vykusį Savanorių forumą nusidyvijau - ką galima forume išdiskutuoti per valandą? Bet ką gali žinoti. Kvietime parašyta tik tiek, kad tai Prezidentės ir nevyriausybinių organizacijų forumas, skirtas savanorystei aptarti. Atsargiai užklausiau Prezidentės patarėjos, ar nieko tokio, jei atlėksiu su dviračiu ir ateisiu džinsuotas su marškinėliais - galima - ir štai jau rišu savo geležinį žirgą Daukanto aikštėj (beje, prie prezidentūros nėra kur parkuoti dviračių).

Apdalinusi nevyriausybinių organizacijų žiedą oficialiais rankų paspaudimais, susodinusi už ovalinio stalo Prezidentė išgirdo NVO teisės instituto (institutas prašosi rašomas su kabutėmis) nuogąstavimus dėl menko savanoriško darbo reglamentavimo. Tskant, išgelbėti ir tvarką padaryti galėtų tik Savanorių įstatymas. ”Tai savanoriai nelegalai?” - ovalinė salė pritariamai suošė. LiJOT prezidentas susirūpinęs dėstė, kad kiekvienas NVO vadovas kaip didelę problemą mato, kad kopėčiomis lemputę įsukti užlipęs ir nuo jų nusiritęs savanoris nėra apdraustas. Kiti nevyriausybininkai “Tautos motinai” guodėsi, kad nėra NVO apibrėžimo (čia Prezidentė prisiminė anekdotines SAM valstybės kontrolės patikrinimo išvadas), nėra viešosios naudos statuso, nėra “kuklios” valstybės paramos.

Maloniai nustebau - Ekselencija neužkibo už įprastinių nevyriausybininkų maldelių. “Jei yra konkrečių problemų, nedelsiant jas spręsime” - su konkrečiais pasiūlymais ar problemomis į savo patarėjus paakino kreiptis Dalia Grybauskaitė. Tačiau net kelis kartus suabejojo, ar tikrai reikia Savanorių įstatymo; ar tikrai reikia privalomų sutarčių, draudimo, lengvatų. Tą girdėti buvo smagu, mat buvau vienas iš nedaugelio, kuris abejojo būtinybe Savanorių įstatymo kūrimą traukti į Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą. Jei šuns balsas į konservatorių dangų neina, gal padės Prezidentės žodis.

Susitikimas su Grybauskaite kaskart palieka dviprasmišką įspūdį. Jos betarpiškas, atviras, tiesmukas bendravimas užburia - lengva suprasti, kodėl tautą ją myli. Prezidentė spinduliuoja kažką kerinčio. Žaibiška rytų kovų meistro reakcija, nevynioja į vatą, atvirai rodo jausmus. Tačiau gasdina jos valdingumas, nurodinėjantis tonas - tik skirtingai nuo R.Pakso, jos kritika ir nurodymai skamba pagrįstai, nors ir ne taip elegantiškai įpakuoti, kaip prezidento V.Adamkaus. Užsiminus apie lietuvišką taikos korpusą, iškritikavo URM vykdomą vystomąjį bendradarbiavimą Afganistane.

Nejauku buvo stebėti, kaip D.Grybauskaitė skalbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šonus. Užkliuvo ministerijos orientacija į komisijas, koncepcijų “dėl koncepcijų” kūrimas - kur rezultatas? - keliskart viceministrės S.Kondratas klausė prezidentė. 2011 Europos savanorių metams pinigų numatyta mažai, keliaklupščiaujant prieš Briuselį - “pinigai nueis į smėlį”, citatos pabaiga. Kita vertus, viceministrė pati provokavo rūstį, komjaunuoliškai raportuodama, atsimušinėdama ir pertaukinėdama. Šioje vietoje manding reikėjo daugiau klausytis - prezidentės patarėjai situaciją aiškiai mato, ne laikas ginčyti jos poziciją - tiesiog vykdyti. Išėję svarstėm, kokios galėjo būti kitos tos nemalonės priežastys - signalas SADMui, kad nepasitenkinimo taurė baigia prisipildyti? tai, kad S.Kondratas dirbo V.Adamkaus komandoje?

Nors atrodė, kad Prezidentė tik svarsto galimybę įkurti darbo grupę savanoriško darbo problemoms spręsti, spauda pranešė, kad tokia grupė bus kuriama. Viliuosi, kad ten pavyks nusausinti konservatorišką pompą (pasak SADM, savanorių įstatymo reikia, nes vyriausybės nutarimą lengviau atšaukti - lol). Kaip pakankamą alternatyvą Savanorystės įstatymui, Prezidentė minėjo politikos gairių ar kokio kito minkštesnio dokumento rengimą. Tikiuosi, kad darbo grupė bus komplektuojama atsiželgiant į kompetenciją ir patirtį, o ne į politinę ištikimybę ar “atstovavimą”. Bo klausantis vartotojų ar bočių siūlymų ausys raitosi.

Keista, kad forume nedalyvavo išsamius ir racionalius pasiūlymus dėl savanoriškos veiklos reglamentavimo pateikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas - tikiuosi jie bus pakviesti darbo grupę. 

Aplamai, džiaugiuosi prezidentūros iniciatyva ir nekantriai laukiu tolesnių poslinkių. Jei tik turėsiu galimybę, ir toliau seksiu bei komentuosiu įvykius šiame fronte.

PS. Dar patiko Jaunimo linijos vado Pauliaus Skruibio ištara - yra tokių paslaugų, kurias samdomi darbuotojai teikia blogiau, nei savanoriai. Naktį skambinantis suicidas gali būti tikras, kad ragelį pakels motyvuotas, norintis padėti savanoris, o ne miegūstas darbuotojas, naktinę pamainą sutikęs eiti dėl galimybės prisidurti prie algos. Pasak Pauliaus, svarbu visuomenei dažniau priminti, kad dalies problemų neįmanoma išspręsti vien valdiškų įstaigų pastangomis. /Respektas/

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai (2) apie "Savanoriai turi patronų"

  1.   Valdas Kaminskas rašė:

    Vaidotai, buvo labai įdomu paskaityti šį sąmojingą reportažą ir taiklius pastebėjimus. Kas dėl reikalo esmės, ar reikia įstatymo - pritariu, kad toks įstatymas (ar Vyriausybės nutarimas) vargu ar esamu momentu skatins žmonių savanoriavimą, neatlygintiną darbą, patarnavimus bei paslaugas. Įstatymo nebuvimas nėra trukdis savanorystės idėjai ir praktikai vystytis. Tačiau ilgainiui, jeigu vis tik turėsim šio reikalo progresą, neabejotinai bus susidurta su poreikiu tiksliau reglamentuoti savanorišką veiklą, ypač - jos labiau organizuotas formas, tokias kaip kolektyvinis savanoriavimas projektuose ir organizacijose, kurių veikloje visuomeniniai tikslai persipina su komerciniais. Taip pat ir savanorių teisės į draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, etc. požiūriu. Kaip rodo praktika, mūsų teisėkūros tempai, kada kalba neina apie mokesčių didinimą, nėra spartūs. Manyčiau, kad Savanoriško darbo įstatymas atsiras bemaž laiku…:-)

  2.   ilgius rašė:

    Valdai, sutinku, kad yra vietų,kur galima ir reikia nustatyti aiškesnes taisykles. Aš vienok palaikau poziciją, kad tą daryti reikia palaipsniui ir atsargiai - rekomendacijomis, išaiškinimais, analizuojant konkrečius probleminius atvejus. Juos sprendžiant neabejoju pasimatys, kad nereikia naujo įstatymo.

    Esu tikras, kad Savanorių įstatymo rengėjai susidurs su “įstatymo pripildymo turiniu” problema. Aš siūliau eiti panašiu keliu, kaip NVO plėtros politikos kūrimu - pradėti nuo sitaucijos apžvalgos, išryškinti šios srities svarbą, atrasti pagrindines problemas, rekomenduoti jų sprendimo būdus. O tada žingsnis po žingsnio imtis konkrečių darbų. Reikia duomenų bazės? Štai ji yra. Reikia tyrimo, kiek savanoriai sukuria BVP? Galima padaryti tai. Reikia konkrečių savanorystės paskatinimo priemonių (valstybės/savivaldybių paramos programų, ar prioriteto jau esamuose) - nesunkiai padaroma ir tai.

    O rengiant įstatymą gali tekti pradėt nuo tokio hardkoro, kaip privaloma rašytinė sutartis dirbantiems ilgiau nei 3 mėn., prievolė organizacijoms apdrausti savanorius, išduoti savanorio pasus etc etc. Tos prievolės dažnai ne palengvina, o dar labiau pasunkina. NVO finansavimo ir kontrolės įstatymo kūrimo bandymai TM tą labai vaizdžiai pademonstravo.

    Visumoj juk ir aš remiu SADM kryptį, manau, Prezidentūra tik tikslina, o ne oponuoja. Viskas bus gerai, anksčiau ar vėliau. Ir ačiū, Valdai, už palaikymą :)

Rašyk komentarą