BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Stebuklinga sunka

2011-01-23

Per teliką rodo kažkokias Vynotekos siūlomas Noni sultis. Pirmakart kai pamačiau kainą, žagtelėjau - 49,99 Lt už buteluką. Gal klaida, gal 4.99? Nu bet ne, tą kainą matau vėl ir vėl. Jėzuliau mieliausias!

Pagūglinam - na žinoma, tai dar vienas stebuklingas duper-puper maistas-vaistas nuo vėžio ir kitų baisių kvarabų. Pasirodo, nenaujas dalykas, jau senokai platinamas privatininkų. Internete komentatoriai pliekiasi - vieniems padeda, kiti sultis šūdu pravardžiuoja.

Juo tolyn, juo labyn stiprėja jausmas, kad jei produktą smarkiai reklamuoja, nėr jis toks ir geras. Kur žmogeliui gauti objektyvios informacijos, kaip čia yra iš tiesų? Placebas ar indėnų ezoterinis išganymas? Kaip patikrinti Noni, Crocks, Actimel ir kitų vilioklių suktus teiginius?

Citata: “Nors Havajų gyventojai naudojosi indinės morindos galingomis gydomosiomis savybėmis tūkstančius metų, indinės morindos populiarumas visame pasaulyje išaugo per pastarąjį dešimtmetį, paskelbus naujausius mokslinių tyrimų duomenis, rodančius, kad indinė morinda gali būti veiksmingu vaistu nuo vėžio, analgetiku ir net pristabdyti senėjimo poveikį.” Jamam?

Štai visažiniai rašo, kad komerciškai šios indiško šilkmedžio vaisų sultys pradėtos platinti 1992-aisiais. Dabar tai - šimtų kompanijų miljardinis biznis. Ar toks lengvatikių patiklumo potencialas, ar stebukladarių sulčių veiksmingumo įrodymas? Nuo 2004 metų ėmė sklisti įvairių institucijų informacija apie nepagrįstas turbo-sulčių prekeivių apeliacijas į mokslinius gydomojo poveikio tyrimus ar įrodymus. Maža to, pasigirdo skundų apie sveikatą žalojančius šio augalo toksinus. Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad noni sulčių nauda ar žala yra menkai ištirtos.

Stebuklingų mikstūrų pardavėjai ne veltui šundaktariais vadinami. Ar neteisūs mes čia?

Rodyk draugams

Masalai

2009-11-22

Vis ką nors parduoda - kas jogurtus, kas paskolas, kas bėdas ar kalėdų stebuklus. Kristmas kreizas prasideda vos parduotuvių lentynas nuvalius nuo helouvyno ir vėlinių rekvizito. Vienok užknisa pardavėjų bandymai prigauti mus lengvatikius.

Štai Danone buvo Europos institucijų priversta atšaukti Actimel ar Activia naudą sveikatai skelbiančią reklamą. Teisininkais turtingoje JAV privatūs asmenys šiai kompanijai iškėlė šimtamilijoninį ieškinį, reikalauja korekcinės reklamos kampanijos. O Lietuvoje tarytum dzin - toliau iš žydrųjų ekranų sekamos pasakaitės apie pateptų alergologų ir imunologų teigimu sveikus ir skanius valgymėlius. Nors prekybininkai sako, kad reklama (ar jos paneigimas) įtakos pardavimams beveik neturi - tai kokio bieso už ją mokėti pasakiškus pinigus?

Jau rašiau, kad reklamuodama produktus maisto pramonė linkusi pagražindama primaskuoti realybę. Mūsų prekybos centrai reklamuoja šviežumą - bet koks šviežumas pvz. ispanijose žalių nuskintų pomidorų, į prekybos vietas vežamų šimtus ar tūkstančius kilometrų (JAV maistas nuo lauko iki stalo keliauja vid. 1500 km), ir nokinamų dujomis? Dėl sparčiai tokių daržovėse mažėjančių vitaminų ir kt. naudingų medžiagų kiekio jos jau vadinamos simuliakrais. Nepaisant to virėjas Linas mums dailiame leidinyje porina apie gausingas pomidorų Beef (3,99 lt/kg) maistines medžiagas kalį, geležį, aminorūgštis, likopeną, B6 etc. Nekaltas melas?   

Dienos metu prie televizorių smaksantiems pensinykams ir namų šeimininkėms TV šopas intensyviai bruka “stebuklingus” prietaisus, nors nepatenkintųjų pirkiniais veikiausiai daugiau, nei besidžiaugiančių.

Kol seimūnai tik kalba apie būtinybę riboti greitų paskolų išdavimą, telikas krizės iškamuotus žiūrovus ragina nelaukti algos ir skolytis į sveikatą - esą tai puikus būdas save pripratinti prie finansinės drausmės. 

Svarstoma apmokestinti saldų ir riebų maistą bei riboti jo reklamą - kol taip nenutiko, TV vartotojai erotiškai raginami krimsti traškučius ar šokoladus. Reklamuojami šampūnai gali panaikinti iki 100 proc. pleiskanų - ir t.t. ir pan. Ekspertai stebisi keistais vartotojų pasirinkimo būdais ir motyvais.

Niaugi visa, kas reklamuojama - tik apgaulingi spąstai? Jei (kaip teigiama) jau taip nepasitikima reklama, kodėl ją perka ir naudoja? Gal netoli tas laikas, kai imsime mokėti už televiziją be reklamos? O gal mums patiems bus sumokama už reklamos peržiūras?

Atrodytų, socialinei reklamai atsiveria puiki niša - būti atsvara komercinio šlamšto brukalams. Bet gal reklamos kainos per aukštos, o gal vartotojai išsiugdę imunitetą bele kokiai reklamai - tos socialinės reklamos ne itin daug. Nors sprendžiant iš gerumo ir išsipildymo etc. dienų metu suaukotų sumų, tautiečiai noriai perka “gerumo” indulgencijas.

Ir šioje srityje kyla įtarimų - ar nebandoma apmauti. Štai maltiečiai kasmet meta turbūt nemenkas lėšas užpirkdami reklamos - besišypsančios žvaigždės dalija kalėdų sriubą, ragina padėti seneliams. Tačiau stebina, kad tų globojamų senelių nėra nė 300. Vilniuje - tik 30? C’mon, tokie skaičiai tiktų Timūrui ir jo būriui, o ne viduramžius menančiam tikėjimo gynėjų ordinui. Ar nebus taip, kad reklamai skirtais pinigais būtų galima pamaitinti gerokai daugiau močiučių?

Taigi, čia ir galimybė, ir atsakomybė - vartokime atsakingai. Antai ir aš užkibau už reklamos jauko - padovanoti kalėdų stebuklą. Švenčių proga (ir ne tik) vis gausės apeliacijų į gerumą. Tikiu, kad už surinktas lėšas labdariai padarys žadėtus gerus darbus, pateisindami pasitikėjimą. Tikiu, kad vis dažniau galėsime sau leisti prabangą patikėti reklama - neapsiriksime užkibdami už masalo būti geresniais ;)

 

Rodyk draugams