BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Teko atstovauti “Maisto banką” agentūros ELTA surengtoje apskrito stalo diskusijoje apie tai, ar kitų metų biudžetas sumažins skurdą mūsų šalyje. Delfis šiandien publikuoja vieną iš mano pasisakymo epizodų - skambi antraštė tarsi teigia, kad supriešinami du dalykai - a) poreikis padėti mažas pajamas gaunaniems piliečiams ir b) nacionalinis lietuvių pasididžiavimas - krepšinis. Pasiaiškinkime, kaip čia yra iš tiesų.

Senovės Romos plebsas reikalaudavo iš tuometinės valdžios duonos ir žaidimų. Šiuolaikinė visuomenė manding mažai skiriasi. Medijos nuo ryto iki vakaro siūlo plačią skalę pramogų patiems įvairiausiems skoliams. O ir duonos regis yra pakankamai - delfio komentatoriai burba apie nuo prekių akropoliuose lūžtančius vežimėlius, tviskančius automobilius etc.

Tačiau ir turtingiausiose šalyse - ką jau bekalbėti apie Lietuvą - yra dalis žmonių, priverstų skaičiuoti centrus parduotuvėje. Nešvenčiančių vaikų gimtadienių, atostogas praleidžiančių namuose. Nuolat sukančių galvą, už ką mokėti - buto šildymą, dantų taisymą, žiemines padangas ar naują paltą vaikui.

Mūsų šalyje tokių žmonių - apie penktadalį. Trečdalis dirba už minimalią algą. Nereikia nė sakyti, kokią buitį gali sau leisti, didmiestyje dirbdamas už minimumą. Tad nenuostabu, kad dalis jų pasirenka likti namuose, verstis atsitiktiniais, nelegaliais darbais. Iš nedidelio darbo užmokesčio atėmus išlaidas transportui į ir iš darbovietės, pietus, neretai ir geresnius drabužius bei avalynę, bei prarastą laiką - dažnam lieka nemotyvuojantis šnipštas, o gal net minusas.

Šiandien paramos europinėmis kruopomis ir kitais neįmantriais maisto produktais ateina prašyti virš pusės milijono žmonių. Dalis jų - dirbantys ir mažai uždirbantys. Abejoju, ar šie mūsų bendrapiliečiai žemintų savo orumą, stumdytųsi valandomis eilėse, tasytųsi su maišais kruopų ir dribsnių, jei neturėtų realaus poreikio. Todėl valdžios vyrų insinuacijos neva dalis paramos gavėjų simuliuoja ar parazituoja įžeidžia nemažą dalį nepasiturinčios visuomenės dalies. 

Ne kartą esu nusistebėjęs, kad valdžia lieka kurčia siūlymams dėti daugiau pastangų tam, kad vis dar auganti nepasiturnčių armija gautų Europos Sąjungos šalies piliečiams deramą pagalbą. Ir atsiprašau, jei nuvilsiu konservatorių nekentėjus - šią problemą turi ne tik Kubiliaus vyriausybė (nors tikrai daugelis dalinosi apmaudu dėl sudužusių vilčių, kai gražūs konservatorių pažadai konsultuotis ir telkti visuomenę ieškant būdų kovoti su skurdu pavirto “komjaunuoliška” pompa ir parodomosiomis akcijomis). Socialinių organizacijų pastangas savivaldybėse ignoruoja ar net griauna ir kitų partijų šulai. Tiek sunkmečiu, tiek ekonominio pakilimo metu dažnai girdime - ”pinigų nėra ir nebus”. Tiesa, stadionams, rūmams ir parkams rekonstruoti-renovuoti-statyti pinigų atsiranda, ir sunkmetis čia ne kliūtis.    

Kalbėdamas akcentavau, kad paramai maistu organizuoti nereikia milžiniškų investicijų - daug gero, tinkamo valgyti maisto kasdien vis dar iškeliauja į sąvartynus - tereikia investuoti į infrastruktūrą, į savanorių koordinavimą, ir tas maistas gali pavirsti parama, mažinančia socialines išmokas pinigais. Socialiai atsakingos verslo bendrovės noriai prisideda prie šio darbo - tačiau vien verslo paramos neužtenka. Be to, šioje srityje galime išnaudoti ir ES struktūrinės paramos lėšas.

Vienas ar keli milijonai - nedidelis dalykas surasti biudžete, kai valdžia nori. Sporto salės praplėtimas Prienuose - tik pavyzdys iš šviežių aktualijų. Todėl atsisakau tikėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų tomis kalbomis “pinigų nėra ir nebus”. Jei valdžiai tikrai rūpi aktyviai sumažinti skurdą, jei randama lėšų darnių šeimų šventėms ir bendruomenės forumų teatrams rengti, marškinėliams ir gairelėms, tai privalu rasti išteklių ir daryti viską, kad Lietuvoje užaugintas ar parsivežtas maistas nebūtų supūdytas ar užkastas po žeme - o kad laiku patektų ant stalo tų, kuriems to maisto reikia - šiandien, rytoj.

Žinoma, reikia ir žaidimų, ir krepšinio čempionato. Dideli tarptautiniai renginiai pritraukia turistų, statybos kuria darbo vietas, kuriose dažnai eina dirbti tie, kurie antraip stovėtų prie “Maisto banko” ar kitų paramą dalijančių organizacijų vartų. Pats nuo mažų dienų žaidžiu krepšinį, būsiu kašio fanas iki grabo lentos - jokios priešstatos čia negali būti. 

Bet kairė valstybėje turi žinoti, ką daro dešinė. Tai vadinama darnia, teisinga politika. Jei taupome, kažko negalime sau leisti - turime tolygiai mažinti resursus visose srityse. Kiti apskrito stalo diskusijos dalyviai parlamentarai Algirdas Sysas, Vytautas Gabšys ir analitikas Gitanas Nausėda ne sykį atkreipė dėmesį, kad planuojant kitų metų biudžetą kai kurios sritys nepelnytai tapusios “pavainikėmis”, ignoruojant augančius poreikius ir įtampas tose srityse.

Žinokit tikiu, kad šita valdžia gali priimti darnius, protingus sprendimus. Labai nenustebsiu, jei socmino žmonės patys paskambins “Maisto bankui” ir paprašys pateikti pasiūlymus, pakvies dirbti drauge. Yra ten ir gebėjimų, ir žinių. Savo kritiką vertinu kaip aistruolio paraginimą veikti greičiau, daryti daugiau. Nes laikas tiksi. O jeigu kartais išsprūsta surikti “teisėjas gaidys” ar pan. - tai juk iš aistros, iš jaudulio dėl bendro reikalo. 

Tad susiimkim ir nesimuliavę kibkim į kovą su skurdu, ir garbingai galėsime didžiuotis pergalėmis ir šioje srityje, ne vien krepšinyje.

Rodyk draugams

Kova ar cirkas?

2010-02-25

2010 metai Europoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas Europos metų programos finansavimui gauti.

Panašu, kad valdžia ir toliau su skurdo ruošiasi kovoti lozungais ir transparantais (ok, e-lozingais ir e-transparantais). Jei sotus liuksemburgeris ar vokietis gal gali sau leisti kovoje su skurdu mosikuoti skambiais šūkiais ir spausdintis tonas spalvotų niekučių, tai viena skurdžiausių ES šalių turėtų labiau skaičiuoti savo pinigus ir juos leisti taip, kad skurdo po 2010-jų būtų mažiau.

Bet kur tau - negi mesime senus įpročius… Komjaunuoliška (jei nepasakius chruščioviška) maniera valdžia propaguoja darnią šeimą - tuo tarpu skaičiai ir faktai rodo, kad darnumo šeimose nuo to nepadaugėjo. Propaguotojai patys gėdijasi tokios chaltūros - viešoje erdvėje sunku rasti, kas yra šito agitpropo autoriai. 

Skaitome - finansavimas pagal europinių kovos su skurdu metų programą gali būti skiriamas viešinimo, informavimo veikloms, ugdomiesiems, mokomiesiems renginiams bei iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti šeimos statusą (!) ir bendruomenių vaidmenį (!), mažinant vaikų skurdą (!) ir socialinę atskirtį. Be to - vieno projekto vertė negali būti mažesnė nei 100 000 Lt (!) ir didesnė nei 210 000 Lt.

Gerokai paplušėję randame Nacionalinės 2010-ųjų Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų programos įgyvendinimo projektų finansavimo sąlygų aprašą - oficialus pranešimas (ТАСС сообщает maniera) apie kvietimą interesantą nukreipia į www.socmin.lt, o tai tas pats, kaip ieškoti adatos klojime. 

Žinokit reikia cituoti SADM siūlomas vykdyti veiklas, kad suprasti - spręskite patys -

1.1.2. miesteliuose ar kaimuose (!) vykstantys renginių ciklai (!), įtraukiant vietinio lygmens suinteresuotus (!) dalyvius, skirti mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, skatinant visuomenę, tiek vyrus, tiek moteris, puoselėti šeimos vertybes, stiprinti ir motinos, ir tėvo vaidmenį šeimos gyvenime, kad kuo mažesnis skaičius vaikų netektų tėvų globos ar augtų socialinės rizikos šeimose;

[leiskit atsikvėpti]

2.1.1. bendruomenių forumai. Forumų metu pristatoma vaikų skurdo ir socialinės atskirties padėtis regione, rengiami bendruomenių veiksmų planai (!), skirti mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Tarp bendruomenių (!) keičiamasi gerąja patirtimi, teikiant socialinės rizikos šeimų vaikams kompleksines (!) paslaugas. Auklėtiniai iš vaikų globos institucijų (!!) bendruomenės forumo dalyviams (!) pristato interaktyvias inscenizacijas (forumo teatrą) (!!!), kurių metu atskleidžiamos vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemos bei ieškoma galimų jų sprendimo būdų (!!), pasitelkiant atsakingus bendruomenės atstovus ir suinteresuotuosius dalyvius, tėvus ir motinas.

[uždanga]

Aišku, yra ir reklaminės-informacinės atributikos gamyba, ir diskusijos apie apskritus stalus apie skurdo mažinimą, ir kita bergždžia blablabla beliberda - bet kaimų bendruomenėms rodomas vaikų namų auklėtinių interaktyvus - forumo - teatras pribloškia drąsiu polėkiu ir ryžtu nugalėti skurdo chimerą -  pasaulio tautų ketinimai iki 2015 metų pasaulyje skurdą sumažinti perpus nebeatrodo tokie beviltiškai nerealūs.

Man toks kvietimas teikti paraiškas veikloms vykdyti primena skelbimą tipo ”pirksiu 2008 m. gamybos sidabrinį 1.6 l variklio dyzeliu varomą Ford Focus, nuvažiavusį 48 950 km, kurio valstybinis numeris prasideda raide C ir baigiasi E, o skaičių suma yra lygi 7“.

Nu ką dar galima pasakyti? Ar tai pagydoma? Ką manote Jūs?

Rodyk draugams