BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

myliu antį

2010-07-18

Vakar Liberalų sąjūdžio sąskrydyje Varniuose supratau, kaip stipriai myliu “Antį”.

Legendinė “Antis”, lietuviškieji “Talking Heads”. 1986 turėjau samizdatinę juostą su “Anties” įrašais, ir atėjęs į kultinį “Anties” ir Foje koncertą Kalnų parke galėjau priedainius skanduoti kartu. Vėliau kaip tai “Anties” nebeklausiau.

Ir į Varnius važiuodamas nebuvau užfiksavęs, kad kažkas ten gros. Anksčiau partiniuose sąskrydžiuose, kuriuose teko būti, svarbiau buvo 3×3 krepšinis ir pasilabinti-paplepėti su rečiau matomais kolegomis. Kapelos, Januška ar koks kitas vietinis Merūnas, draugystės laužas ir šokiai atrodė duoklė provincialumui ir nėmaž nedomino, lygiai kaip ir šnapsas su šašlykais palapinėse.    

Šįkart viskas buvo visai kitaip. Jausmas - kaip po ilgos kelionės sugrįžus namo. Draugiški, atsipalaidavę veidai, smagūs pokalbiai ir veiklos, nuoširdūs rankų paspaudimai. Per porą dienų šauniai užsikroviau teigiamų emocijų ir kokybiškai pailsėjau.

Tokios atmosferos labiausiai trūko Liberalų ir centro sąjungoje. Atsitraukus A.Zuokui, LICS tvyrojo sąmyšis, burbuliavo intrigos, o permainų siekę bičiuliai buvo mažumoje. Judėjimo “Taip” startas man buvo finalinis švilpukas. Esu užsidegęs savo idėjas įgyvendinti su senais-naujais draugais liberalais.

Na, bet tai buvo ekskursas į šalį. Taigi, “Anties” ilgai neklausiau (nebent nugirsdavau per Opus3), o pasirodo visai be reikalo. Suburtas puikus muzikantų kolektyvas, instrumentalas buvo solidus. Tarpais manding girdėjosi King Crimson ar Rush įtaka. Algirdas Kaušpėdas puikios formos, nuostabus aktorius, improvizuojantis oratorius ir superinis vokalistas. Nesenstantis, aktualus, ironiškas, sarkastiškas, sąžiningas, politiškas, filosofiškas. ”Liberalai, pirmyn!” - Kaušpėdas mums rodė kryptį nuo scenos, atgrojęs 2 valandas - “jūs turite savo kelią - Tėvynei Jūsų reikia!” 

Naujos a la Who rock-operos Zuikio pleibojaus dainos skambėjo nuostabiai šviežiai - vien dėl “Meška bezdalius, miško karalius” būtinai eisiu į “Anties” spektaklį Rusų dramos teatre. II dalyje pakeitęs “kostiumą” “Anties” frontmantas visus nuginklavo pasirodęs a la Inculto - в (сверкающих) красных трусилях. O gabalas apie senelį buvo stačiai mirtis!

Žodžiu, koncertas nebuvo prasčiau nei “Skunk Anansie” Heinekene. Finalinis “Kažkas atsitiko” leido pasijusti kaip tada Kalnų parke - ekstazė, puikus atlikimas, “pakartot” ir “ačiū ačiū”. Pankai ne diedai!

Ačiū Tau, (kaip pats sakei) mūsų Algeli! Respektas Liberalų sąjūdžiui už tokią puikią dovaną saviškiams!

 

PS.: nors buvo tikra pekla ir Lukšto vanduo negaivino, Vilniuje prapliaupęs lietus verčia pripažinti, kad be reikalo keiksnojom karštį ;)

Rodyk draugams

Besiklausydamas Jaunųjų liberalų aljanso suorganizuotoje konferencijoje “Liberali Lietuva” skambėjusių pranešimų apie tai, ką daryti liberalams - jungtis ar nesijungti etc. - vis pagalvodavau, kad sakant “liberalai, liberalų partija” ne visada lengva suprasti, kas turima omeny.

Pagalvojau - juk politinės partijos yra visai kaip krepšinis (futbolas, ledo ritulys, belekoks komandinis žaidimas). Yra nacionalinė aukščiausioje lygoje žaidžianti komanda (ar komandos), sezonas po sezono kovojanti su kitomis komandomis - Seimo frakcijos, partijų vadovai, elitas. Vienos turi brangių ir žiūrovų mėgstamų žvaigždžių, kitos žaidimą grindžia drausmingai vykdydamos (žaidžiančio) trenerio/trenerių štabo nurodymus. Čia klubinės komandos vadybininkai ir administratoriai, rėmėjai, rinkodarininkai, šokėjos, fanų klubas et. Šiame biznyje dideli pinigai, čia besisukantys žmonės žino virtuvę. Yra ir žemesnėse (savivaldybių) lygose žaidžiančios komandos, kur žaidžia vietinio lygmens žvaigdės - mastai mažesni, bet modelis daugmaž tas pats. 

Daug pajėgių žaidėjų turinti Liberalų ir centro sąjunga skilo - nepatenkinti sėdėjimu ant atsarginių suolelio, žvaigždžių (ir rėmėjų?) diktato, dalis žaidėjų išėjo iš sukūrė naują klubą - Liberalų sąjūdį. Konkurencija, būtinybė aiškintis, katrie geresni. Reitingai/padėtis turnyro lentelėje rodo, kad rezultatai prastėja. Vieni guodžiasi gražiu žaidimu ir paiso žaidėjų individualios statistikos, kiti nurodo, kad sudėjus veiklos rezultatus žemesnėse lygose padėtis nėra tokia jau tragiška. Klubo vadovai jaučiasi ramūs net pralošinėjant ar dėl dopingo diskvalifikavus žaidėją.

Kitam krepšinio gale - politinio/sportinio spektaklio žiūrovai fanai. Perka bilietus (narystę partijose), serga per varžybas salėse, kavinėse prie plačiaekranių ar namuose prie TV (balsuoja rinkimuose). Klubui skilus į du, dalis fanų aršiai pliekia “išdavikus” ar “korumpuotus lūzerius”. Dalis serga už abu, nes mėgsta gražų žaidimą. Žaidimo ekspertai/politologai net nurodo, kad abu klubai turi daugiau fanų/nuperka bilietų/išgeria alaus, nei vieno klubo laikais - esą visomoje žaidimo bizniui tai į naudą.  

Dalis fanų nustojo šiuo reikalu domėtis, atsitraukia ir laukia sugrįžtant senų gerų/pergalingų laikų. Klubams nelaimint, vis mažiau žmonių ateina sirgti, perka bilietus ar marškinėlius - gręsia iškristi iš aukščiausios lygos aplamai.

Ir čia pabyra klausimai - “kas kaltas” ir “ką daryti”? Fanų ar ekspertų tarpe girdimi pasvarstymai apie galimą klubų susijungimą vargu ar našūs - ne iš meilės žaidimui, o iš pragmatiškų klubų žaidėjų/vadovų sumetimų tai įmanoma. Regis, kad šiandien abi komandos yra sukomplektuotos, labiau linkusios pirkti žvaigždes iš kitų klubų ir kurti naujas žaidimo schemas bei derinius, kaip sugrįžti į pergalių kelią. Kas žino, gal kaip koks NBA palikęs M.Jordanas, pailsėjęs golfo laukuose, su nauja komanda į žaidimą sugrįš A.Zuokas. Politinio spektaklio žiūrovams nelieka nieko kito - tik žiūrėti ir arba ploti, arba švilpti. Arba perjungti TV kanalą aplamai. 

Tačiau pamirštame labai svarbią žaidimo pasaulio dalį - mėgėjiškai žaidžiančius entuziastus, sporto mokyklų/jaunimo organizacijų auklėtinius; die hard fanus, kurie kolekcionuoja autografus, perka abonementus į varžybas, marškinėlius kitą atributiką, planuoja atostogas tam, kad nuvyktų už komandą sirgti išvykoje užsienyje. Tai žmonės, kurie seka žaidėjų statistiką, iki užkimimo ginčijasi internete, reikalui esant kaukia “teisėjas gaidys”, muša būgnus ir trimitus, stato už komandą lažybose, kalba apie vakardienos varžybas darbe ir bare, padavinėja rankšliuoščius. Net kai komandos patenka į nesėkmių ruožą, jie ištikimai skanduoja tribūnose. Jie yra naujų kadrų ir talentų kalvė.

Vytautas Bruveris vakar pagarsino teisingą receptą - užsiimkite pagaliau normalia partine statyba. Ne naujų blizgančių šou reikia, ne įžaidėjų keitimo sunkiaatlečiais, ne jungimosi su cirko akrobatais… Rūpinantis ne klubo savininkų/žvaigždių interesais, o žaidimo/liberalizmo būkle ir ateitimi, būtina stiprint kokybišką suinteresuotųjų dalyvavimo užtikrinimą. Suvarę klubą/partiją, jos piniguoti rėmėjai nusipirks kitą; vietą komandoje nusipirkusios žvaigždės perbėgs kitur; perspektyviais žaidėjais pasirūpins agentai ir skautai. Suburti išblaškytus/demotyvuotus fanus gali būti daug sunkiau. Jei fanams ir žiūrovams įdomiau sekti Eurolygos ar NBA žaidimą, jei vietoj krepšinio imsim domėtis formule-1, sugrąžinti juos į arenas bus labai sunku. Parketą aikštelėse užims kiti, kultivuojantys pramoginius šokius, šaškes ar dziudo.

Jei mūsų fanai ir aktyvūs žiūrovai yra išsilavinę, pasiturintys, modernūs žmonės, nesiūlykim jiems zvonkių ar “pageidavimų koncertų”. Tą daro kiti, ir tegu. Kur mūsų Jazzu, Happyendless, Twinkl, Metal on Metal? Daugiau viešų debatų, seminarų, konferencijų, diskusijų opiais klausimais. Quizų, konkursų, projektų komandų, kampanijų. Išradingos, išmoningos komunikacijos. Juk yra dešimtys būdų įtraukti, motyvuoti savo “tikslinę grupę”. Partijos mėsoms neįdomu, ką užkulisuose veikia, su kuo derasi partiniai bonzos; eiliniams neįdomūs sausi-lakoniški protokolai ar statistų mandatų kilnojimas atskaitiniuose-rinkiminiuose. Jei nepaleisime kraujo tekėti venomis ir kapiliarais partijos kūnu, merdėsime.

Aišku, reikia lėšų, išteklių. Bet svarbiausia - reikia tinkamai sudėlioti prioritetus, sutelkti dėmesį, pasirūpinti, kad atakos smaigalyje būtų vikrūs, guvūs ir užkurti gebantys lyderiai. Juk (tebe)esame komandos, kurioms kitos pavydi energingų ir talentingų žaidėjų?

“Good teams become great ones when the members trust each other enough to surrender the Me for the We” - Phil Jackson.

Rodyk draugams