BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Smalsu

2009-10-26

Su būreliu renginyje Stokholme dalyvavusių tautiečių pasisvečiavome pas anuose kraštuose jau kuris laikas gyvenančią gentainę. Pasmalsavę sužinojome, kad keliasdešimt kartų daugiau už mus uždirbantys švedai už kai kuriuos maisto produktus moka ko gero pigiau, nei lietuvaičiai. Štai vištą sako galima nusipirkti už 10 lt; o va už geros mėsos kilogramą tektų suploti ir 100 Lt. Bulvių kg - 7 lt, obuolių - 10 lt. Hm, mūsuose gerai užderėjus šioms kultūroms, žemdirbiai galėtų neblogai uždirbti eksportuodami…

Alkoholis Švedijoje yra atskira ir liūdnai pagarsėjusi tema - kavinėse ar supermarketuose paprastai parduodamas ne stipresnis nei 3,5 acl. vol. alus, o dažniausiai koks nors 2,2 stiprumo alaus skonio gaiva.  Už 0,4 l bokalą ne kažin kokio “šnekučio” žmogus paklotum 25 lt. Normalus alkoholis parduodamas iki 19 h ir tik valstybinėse pardavyklose (iki jų paprastai pėsčias nenueisi).

Ką aš žinau - keistai juokinga ta švedų politika - penktadienio vakare mačiau daugiau kaip tapkė girtų švedų, nei paprastai matyčiau Vilniuje - tai kur čia nauda ir prasmė? Štai kartu keliavusi žurnalistė skundėsi, kad aerosuoste jai nepardavė rinkinuko suvenyrinių akvavito butelaičių - atseit dėl švedų valstybės monopolio šį produktą išvežti galima tik už ES ribų. Kvaila, ir tiek.

Dar Stokholme valgiau keistą sumuštinį su mėsa ir … bulvėmis - turiu pasakyti, netikėtai visai neblogas skonis. O va vietiniame turgelyje ragavau puikiai skanų turkišką kebabą - mūsiškiams kebabininkams tikrai reikia ten vykti stažuotis.

Dabar grįžęs perskaičiau naujos ekonominės žurnalistikos laidos anonsą - žada mumis supažindinti su nacionalinės maisto pramonės virtuvės užkulisiais - nekantriai lauksime. Kova su vartojimo ydomis neretai prasideda entuziastų žurnalistiniai tyrinėjimais

Kaip čia tuo tarpu patenkinus man ir panašiems į mane bičiuliams kylantį smalsumą dėl maisto kainų ar keisto elgesio su maistu apraiškų? Nert į jūtūbą? Ar imti kamerą į rankas pačiam ir išeiti kadrų medžioklėn? Ką patartumėte?

Rodyk draugams

Ketinau užbėgti į svečius pas mamą, tad sustojau Čiurlionio g. Maximoje (buv. “Sigutė”) nupirkti ko nors prie arbatos. Vaikystės sentimentu skeliančioje parduotuvėje šiandien nemažai studenčiokų (arti VU gamtos ir Medicinos fak-ai) ir viena kita pagyvenusi ponia.

Dar kartą įsitikinau, kad tekstų apie išmetamą maistą komentatorių replikos apie tai, kad neįmanoma pigiai valgyti, nėra taiklios - 0,9 l maišelis “Kelmės” pieno - 1,09 Lt, “Gudobelės” batonas “Bitinėlis” - 0,99 Lt. Užmetęs akį, šias populiarias prekes mačiau ne vieno prie kasų stovinčio pirkėjo krepšelyje.

Studentai akivaizdžiai nedaug perka (ir valgo) - turbūt todėl nesiskundžia ansvoriu. Štai pastebiu, kad prie kasos atsistojęs vaikinukas paskutinę akimirką nusprendė nuo lentynos pastverti butelį vyno - juk studentas ne piemuo. Pavymiui jam pavarčiusi butelaitį baltojo įsidėjo į kraitelę ir garbaus amžiaus ponia.

Dirsteliu į kainas - vynas tuoj kainuos kaip alus! 0,7 l Kagoro - 5,99 lt, Liebfraumilch - 6,99; litrinis tetrapakas Sangrijos - 5,99 Lt. Panašiai kaštuoja ir pigiausia šampė. Tikrai kad apie mažą kainą pagalvota :) Įdomu, kad Maxima į akcijos “Renkuosi pats -15%” įtraukė spirituotą vyną “Pirklių” (jaunystėje teko panašaus “rašalo” ragauti, “ačiū” Andropovui) - o gal čia koks sąmojingas akcijos TV reklamą matęs studentas perstūmė akcijos ženklelį? Antraip kovos su žalingais įpročiais flagmanas A.Veryga turbūt apkaltintų Maximą siekiu pigiu ir stipriu gėralu nugirdyti labiausiai pažeidžiamus/mažiausiai sąmoningus piliečius.

Vienok daugiabučių kiemai nukloti ne vaisiuko tara, o tuščiais avietinio skonio (SIC!) kosmetinio spirito flakonėliais. Įdomu būtų sužinoti šios švaros prekės pardavimų apimtis… Tikras sunkmečio gėrimas! - 3,30 Lt kainuojantis patogios vartoti talpos (195 ml) longdrinkas spaudos kioskuose neretai “išstatytas” matomiausioje vietoje. Yra paklausa, yra ir pasiūla.

Tad reikia pasidžiaugti, kad sunkmečiu didelėm pajamom pasigirti negalintys piliečiai visgi gali sau leisti vartoti ne rašalą, babatuką ar losjoną, bet sąlyginai pakenčiamos kokybės gėrimus.

Rodyk draugams

“Maisto bankas” konferencijoje Seime apie maisto švaistymą pradėjo diskusiją apie išmetamą maistą. Konferencijoje dalyvavusių prekybininkų ir gamintojų atstovų nestebino skaičiai ir faktai apie prapuolančio maisto kalnus. Maisto pramonės žmonės gerai žino (ir apie tai mieliau tyli), kiek maisto išmetama. Vieniems pigiau išmesti, kitiems neapsimoka maisto gelbėti nuo išmetimo. Bėda, kad šie nuostoliai ne tik mažina gamybos efektyvumą, bet prisideda prie klimato problemų ir didelės žalos gamtai. Laiku nepradėjus rimtų tyrimų, diskusijų ir nesiėmus sprendimų, visi turėsime susitaikyti su brangiai kainuosiančiomis pasekmėmis.

Delfio publikacija apie mūsų išmetamą maistą pakaitino diskusijas - daliai komentatorių sunku patikėti, kad duoną garbinančių  žemdirbių krašte kas nors gali į šiukšliadėžę išmesti ką nors daugiau nei kaulą ar lupeną. Žinoma, į klausimus dažniausiai atsakydavusi jauna išsilavinusi vidutinių pajamų vilnietė nereprezentuoja visos Lietuvos - sutinku, kad straipsnio antraštėje žurnalisto pateikta išvada “pusė lietuvių nuolat išmeta maistą” nėra tiksli. Bet - WRAP D.Britanijoje metus tyrė daugiau nei 2 tūkst. namų šiukšliadėžių turinį - ir ką jūs manot, tie piliečiai, kurie neigė išmetantys maisto, per metus išmeta vidutiniškai 88 kg maisto - tiek, kiek užpildo įprastinį šiukšlių konteinerį.

Ne vieną Delfi skaitytoją stebina ir glumina, kad penktadalis Lietuvoje skursta. Vakar žiniose pranešama, kad skurdo rizikoje jau gyvena 20% žmonių. Riebiais 2008 metais skurdo rizikos riba - 720 Lt pajamos vienam žmogui per mėn. Šiandien, tarptautinę kovos su skurdu dieną, gera proga apie tai pamąstyti.

Aišku, pranešime apie maisto švaistymą neišvengta ir netikslumų. Kalbant apie ateities iššūkius pabrėžiama, kad šio amžiaus viduryje maitinti, rengti ir šildyti reikės 8-11milijardų žemės gyventojų. Kad maisto poreikių centras iš Vakarų pasislinks į Rytus, ir mūsų kontinentui bus vis sunkiau prasimanyti maisto, jo kaina bus vis aukštesnė, tad su tuo susijęs nepriteklius didės. Pasimetus vertime feed tapo food - ir frazė “9 milijardams reikės maisto” pavirto “9 milijardams truks maisto”.

Bet svarbiausias tikslas pasiektas - galvoti, kalbėti apie maisto švaistymą, būti sąmoningesniems. Ieškosime būdų, kaip už stalo pasodinti valdžios, maisto gamintojų ir perdirbėjų, prekybos tinklų atstovus, mokslininkus ir socialinių organizacijų aktyvistus, ir kalbėtis - ką daryti.

O pradėti galima nuo mažo - mažiau pirkti, mažiau valgyti, atidžiau naudoti, konservuoti, kompostuoti. Štai vienas britų restoranas savo darbuotojams maitina … bulvių lupenomis - ir nepanašu, kad darbuotojai tuo piktintųsi. Vienu žodžiu: stop wasting - start sharing :)

Rodyk draugams

Labdaros valgyklos

2009-10-03

Eksperimentui “valgyti už 4 Lt per dieną” einant į pabaigą, nusprendžiau aplankyti labdaros valgyklas.

“Hare Krišna” maistas kūnui ir sielai” valgykla dirba iki 11,30, tai į ją nebespėjau. Nuvažiavau į garsiausią mieste varguolius maitinančią įstaigą - “Betaniją“.

Jokio ženklo, jokios nuorodos - intuityviai orientuodamasis pagal už Petro ir Povilo bažnyčios vorelėmis traukiančius senyvo amžiaus krepšeliais nešinus piliečius, praeinu kokį tai “Darboholikų” ofisą, skalbyklą, garažą, ir randu Betaniją. Didžiulė, kariuomenės valgyklą primenanti salė, pilna abrozdų. Valgykloj kaip valgykloj - prie “rampos” dirba tokios ‘tarybinės” tetulės - viena pila buzą, kita klientams mėto (tikra to žodžio prasme) eurokruopų maišėlius. Paklausiu, ar galiu pavalgyti - klausia, ar turiu talonų - sakau, kad neturiu - sako, maitinam tik pagal talonus. Sakau, gal galiu kaip nors taip pavalgyti, nusipirkti sriubos? Ne, it kirviu nukerta. Ne tai ne - apsižvalgau ir sliūkinu atgal. Salėje užsėstas gal tik kas ketvirtas stalelis, daugiausia pagyvenę žmonės. Vienas iš matymo universitete matytas pagyvenęs inteligentas. Veidai nelinksmi.

Išeinu laukan, sustoju prie pora dviračiais atvažiavusių veikėjų. Vienas iš močiutės perėmė nešulį su eurokruopom ir iš “Maisto banko” gautais “Mantingos” prancūziškais rageliais. Žmogaus klausiu, ar čia galima kaip nors pavalgyti - sako, nežinau, aš čia niekad nevalgau, ir čia pat priduria, kad sriuba dažniausiai būna neskani. Sakau, kodėl? - nes prideda visokio š… Na, pasitaiso, kartais būna visai nieko, bet… Jei nori gauti pavalgyti - moko mane - turi turėti pažįstamų, visi čia visus pažįsta… Einu sau, o pašnekovas praskrieja tiuninguotu dviračiu, garsiai pasileidęs muziką (NB!) ir dar papypinęs kone fūros garsiniu signalu… :)  

Kita užeiga - valgykla “Dzūkija”. Eksterjeras ir interjeras mena 6 dešimtmetį:

Čia socialiai remtinus maitina pagal savivaldybės talonus -

 

Visai neblogai pavalgyti duoda - už 5,95 Lt! Bet galima ir nusipirkti - mėsiški patiekalai iki 5 Lt (pigausios kepenėlės - 4,20 Lt). Salotos vitrinoje nekelia apetito, imu pigiausią makaronų sriubą už 1,50 Lt:

Įsitaisau ant ne pirmo švarumo nėrinius įmituojančia klijuote apdengto stalo, ragauju. Sriuboje plaukioja kažkas panašaus į gabaliuką trachėjos, tačiau sriuba visai skani, kiek sūroka. Prieš kurį laiką šioje valgykloje pabandymui esu valgęs už taloną, tai tuomet buvo praktiškai neįmanoma valgyt apvytusių žemaičių blynų.

“Dzūkojoje” žmonių vos vienas kitas - motina atėjusi su dukrele pavalgyti, matyt netoli gyvena. Vienas žmogus atėjo už talonus išsikeisti maisto - padavė du tuščius dėklus kiaušiniams ir maišelį. Jau seniau esu girdėjęs apie tokius mainus - žmonės už talonus gauna daugiau produktų ir namie skaniau/geriau/daugiau pasigamina, nei valgykloje maitina. Perdaug tokio biznio nesmerkiu, bet yra apie ką pagalvoti.

Be maisto, ten dar gali įpilti 100 g Extrim degtinės ar Monikutės vaisiuko. Eksponuojami tušti buteliai - gal kad nesusigundytų nuo prekystalio pačiupti?

Išėjęs apsidairiau po seniau (ir dabar?) kriminogenine situacija garsėjantį Dzūkų gatvės rajoną. Pralinksmino juokingo grafičio pėdsakai - išvertus būtų “kinietiški apsirūkėliai” :)

Pasirodo krizės akivaizdoje nuolaidos vajus neaplenkė ir čionykščių kioskelių -

Prajuokino kitas užrašas ant to paties kiosko:

Paskutinis ekskursijos po Vilniaus labdaros valgyklas taškas - netoliese Liepkalnio gatvėje esanti fondo “Ekklesia” valgykla. Nežinodamas kur tiksliai ši įstaiga yra, pastebiu pulkeliais ir pavieniui su maišeliais rankose it Humanos modeliai besibūriuojančius žmones, - ir neapsirinku. Pasirodo, valgykla atsidaro 14 val., bet būrys žmonių prie durų laukia jau be 15. Kvapai sklinda kaip iš mamos virtuvės, laukti darosi sunku (”Dzūkijos sriuba” pasirodo nebuvo labai soti). Naujai ateinantys sveikinasi, pažįsta viens kitą; daugiausia pagyvenę, rusakalbiai - viena ponia vilki kadaise buvusį pasiturintį gyvenimą menančius puskailinius, kelios kitos dėvi elegantiškas 9 deš. skrybėlaites. Bomžų vos vienas kitas. Tai vienas, tai kitas iš būrio į mane pašnairuoja - aiškiai neatrodau kaip vienas iš jų. Iš maišelių turinio suprantu, kad keli vyrai čia atžygiavo pavalgę “Betanijoje”. Patalpa be jokių ženklų, eitum pro šalį ir nežinotum.

 

Nusprendžiu apsimesti klientu ir atsidarius duris patraukiu vidun. Patalpa nedidelė, ant stalų stiklinės su kompotu, kraitelės duonos ir lėkštės - jose po šaukštą grietinės. “Jaunuoli, jūs kur einate, čia visi turi savo vietas, palaukite” - sustabdė “salės darbuotoja”. Ką gi, laukiu. Pasirodo ir įstaigos vadovė - nusistebi, kad patalpa perpildyta (klientė atitaria - “jie vienas kitam pasako”). Vadovė sako - na, su naujais “klientais” pirma norėsiu pakalbėti, išsiaiškinti situaciją - vietų nėra, eikite ir palaukite, kol kiti pavalgys. “Bet visus pavalgydinsim”, - pavymiui išgirstu.

Išeinu kieman kartu su jaunyvais piliečiais išpurtusiais veidais, nusprendžiu palaukti. Šie kalbasi tarpusavyje (bet kažkodėl jaučiu, kad dalis kalbos yra skirta ir man) - vienas giriasi ryte pavalgęs naminių dešrelių - ėgi prie Žirmūnų Maximos konteineryje rado 4 kg - pusę pardavė, pusę suvalgė. Pasibaigusio galiojimo, sako, bet pauosčiau, - nesmirda, ko nevalgyti. Bekalbėdami vyrai iš maišo traukė ir krimto ridikus - turbūt iš to paties konteinerio. Naujus pažįstamus įamžinau prie kito smagaus grafičio (kažkos <s> ant valgyklos sienos parašė “thanks for the memories”):

 

Jau baudžiausi važiuoti, bet kieme sutikau Ekklesia direktorę - teko pasipasakoti, kad domiuosi labdaros valgyklomis. Ji ir sako - matau kad kitoks, taip sočiai atrodantis; sako turim tokių pora, bet jie turi problemų su psichika. Palydėjo į virtuvę - buitinė technika kaip namuose, dirba kelios švarios moterys, pietums puikūs barščiai, daržovių lečio su ryžiais, ir iš “Maisto banko” gauto 7 kg vištienos faršo pagaminti kotletai. Kelis kartus kvietė paragauti, bet atsisakiau sakydamas, kad maisto kvapas ir vaizdas tikrai byloja už save. Fondo direktorė sakė, kad patalpas panaudai gavo iš vyriausybės dar Brazausko laikais, kad po pietų savo globotiniams dar išdalina iš Maisto banko gautus pieną, duoną ir panašius produktus.

“Ekklesia” labdaros valgykla paliko pavyzdinės įstaigos įspūdį - pakilios nuotaikos važiuodamas namo svarsčiau, kad gilėjant krizei ir augant poreikiui jiems reikėtų padėti plėstis.

Rodyk draugams

Į minusą

2009-09-12

 

Toliau apie tai, kaip sekasi laikytis valgant už “eurą” per dieną (kaži ar kas nors tiki, kad euro ir lito kursas ilgai liks žemiau 4 lt ribos?). Dolerio kursas menkas, Lietuvoje 1USD dietos projekto įgyvendinti nepavyktų.

Ketvirtadienį buvau pavaišintas pietumis ir vakariene, bet kažkokiu būdu sugebėjau netilpti į 4 Lt. Matyt man čia kaip su rūkymu - neįmanoma dabar biškį nevalgau, dabar biškį valgau, dabar vėl biškį ne. Tridienis neprivalgymas pramušė susivaržymo užtvankas. Pretekstas penktadienį nebadauti tapo dar viena konferencija bei tai, kad prisiruošiau tiek maisto, kad nesuvalgius būt reikę išmesti, ir visas taupymas šuniui ant uodegos.

Rašo, kad alkanam geriau neiti į parduotuvę - neatsispyriau penktadienio vakaro nuotaikai - akcija Sangria tetrapakui. Laimei, maisto atsargas papildė giminiečių įduotas rudens gėrybių. Peršasi išvada - norint pusėtinai laikytis tuo 4 Lt/d. režimu, turi -  

a) priimti įžadus ir praktikuoti susilaikymą, nepaisyti seilėtekio ir kitokio diskomforto - vaikštai susiraukęs arba užsiimi joga ir esi laimingas kaip koks Indijos sadhu… 

b) nuolat sukiotis renginiuose - laikai, kai konferencijų dalyviai šluodavo maistą, liko praeityje - paprastai seminare dalyvauja mažiau žmonių nei numatyta, ir maisto lieka per akis. Kas nepažįsta senuko zomšo švarku, kuris nekviestas ateidavo į visas viešai anonsuojamas spaudos konferencijas, prezentacijas etc. - ir pavalgęs žmogus būdavo, ir pabendravęs;

c) žinant tėvų, senelių ar tetų polinkį prisiauginti gerokai daugiau daržovių ar vaisių - svečiuotis, bičiuliautis, siūlyti padėti nuimti derlių ar kitaip užsitikrinti sveiko ir skanaus maisto iš daržų bei sodų tiekimą. Aišku, rudenį bepigu taip kalbėti, bet kertu lažybų, kad dažnas turime spintelėje užpernykščių mamos įdėtų marinuotų patisonų ar uogienės.   

Susumavus gaunasi minusas: III - 4,5 Lt, IV - 4,21 Lt, V - 6,21 LT (sangria), VI - 5,14 Lt (deficitinis pepsi max). Vieną dieną turėsiu nevalgyti bet vieną dieną, kad sutilpčiau į normą. Juk kažkur žmonės sugeba papietauti už 0,86 Lt

Tų, kurie nevalgo (ir negeria) po šešių, gyvenimas turėtų būti no fun. Bet kita vertus svarstyklės rodo pora kg mažiau. O ir patarlė ”į širdį per skrandį” nėra be pagrindo :) Praradus darbą ir pajamas, priedo netekus galimybių pasilepinti gardaus valgio šaukštu išties reikėtų nemažai pastangų ”nekristi dvasia”.

Šią savaitę vėl prisiminiau, kokia žiauri milijardų paukščių, gyvulių ar žuvų dalia laukia fermose, ir kaip skiriasi tai, ką valgome, nuo to, ką reklamos dėka įsivaizduojame.

Rodyk draugams

Pradėkime

2009-08-30

Ką gi - pasidaviau draugų paraginimams rašyti blogą. Tikiuosi čia derindamas profesinius interesus su sveiku pilietišku smalsumu dalintis savo atradimais ir požiūriais. Skiltyje ”apie” parašiau - “socialinės invonacijos, čigonų, kitų socialinės atskirties grupių integracija, skurdo mažinimas, pagalba besivystančioms šalims, pilietinis aktyvumas, paramos organizavimas, savanoriškumo skatinimas, socialinė rinkodara ir viešieji ryšiai - tai mane dominančios temos. Džiaugsiuosi galėdamas savo atradimais, pastebėjimais ir įžvalgomis pasidalinti su panašius interesus turinčiais bičiuliais.” Dar labiau džiaugsiuosi Jūsų komentarais, reakcijomis ir viskuo, kuo pasidalinsite. Tikrai :)

Anądien pastebėjau gyvą diskusiją apie problematišką paramą (gaila negalėjau dalyvauti - dviejose vietose tuo pačiu metu nebūsi :) - draudimų ir ribojimų šalininkai kažkodėl galvoja, kad Švyturys ar Philip Morris neturėtų remti jaunimo projektų, o štai gerai iš prekyba alkoholiu ar tabaku uždirbantiems prekybininkams - galima. O kad draudimų politika neveiksminga - draudėjams tai regis nė motais. 

O šiandien Delfis citavo mano trumpą komentarą apie maisto švaistymo problemą (straipsnyje minimos apklausos rezultatus rasite čia). Taupaus maisto naudojimo tema neabejotinai taps vis aktualesnė - tikiu, vieną dieną Lietuvoje turėsime kažką panašaus į britų kovos su maisto švaistymu kampaniją. Rudenį planuojame konferenciją šia temą - jei domina sudalyvauti ar (dar geriau) išdėstyti savo požiūrį - duokite žinoti.

Ką gi - vasara baigiasi, įsisuka naujų darbų karuselė. Būkime ryšyje, dalinkimės, bendradarbiaukime - ir sėkmės mums visiems.

Rodyk draugams