BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vakar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje svarstėme naujus 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos finansavimo prioritetus. Ministerija siūlo nemažai (šimtus milijonų Lt) skirti bendruomenėms, kurias norėtų įgalinti svariau prisidėti prie žmonių problemų sprendimo pažeme.

Šiandien buvau trumpam užsukęs į Šnipiškėse biurą turintį „Maisto banką” - per visą kiemą išsirikiavusi eilė žmonių laukia, kada prasidės ES paramos maistu dalybos - duos ne tik miltų, kruopų ir makaronų, bet ir cukraus bei aliejaus. Liūdni, suvargę žmonės. Kam jie rūpi, kuriai Vilniaus bendruomenei?

Pėsčiomis eidamas palei penkiaaukščius skaičiuoju po balkonais įsikūrusias benamių kolonijas. Seniai įdienojo, o štai sėdi sutūpę penkiese. Kvepia kaip tarybinėje kirpykloje. Tolėliau apsiklojęs guli barzdotas vyras. Galiu tik spėlioti, koks jausmas gulėti ant kartono darganotą rudens dieną, apsisiautus keliomis palaikėmis antklodėmis.

Greta - kaimynų puoselėjami darželiai, dailiai apkarpyti medeliai, užsėta veja. Priešais - nutriesta tvora. Atsiprašau už vaizdinį, bet matyti, kad žmogaus tuštintasi stovint, ir ne kartą (Jėzau, ką jie valgo!?).

Už poros žingsnių - šiukšlių kalneliu pavirtusi specializuota dėžė šunų išmatoms. Šalia - verslo centras, kuriame įsikūrusi kredito unija ir šviesiais langais masinančios parduotuvės bei grožio salonai. Šalia - XIX a. menantys trobesiai su daržais, vandens kolonėle, malkų sandėliu paverstu žiguliuku ir nusenusiomis obelimis.

Tikiu, kad ne vienam penkiaaukščio gyventojui šie vaizdai yra gerai matomi pro langus ar pareinant namo iš darbo. Ar kas nors imsis asmeninės iniciatyvos padėti, susitvarkyti? Kaip rastis tai bendruomeninei iniciatyvai? Anksčiau buvo apylinkės įgaliotinis, namų valdyba, moterų komitetai, kiemsargiai. Dabar nesuprasi, kas kam priklauso ką daryti.

Dezorganizacija, dezorientacija. Sutikęs laiptinėje žmogų nežinau, sveikintis ar ne - daugelio kaimynų nuomininkų nespėjame pažinti, vieni atsikrausto, kiti išvažiuoja. Grįžęs penkiaaukštin užsidarai savo pasaulyje, užtrauktos užuolaidos ir atidaryti TV ir kompiuterio ekranai padeda akimoju pamiršti aplink supantį nemalonų pasaulį. Nesunku viens-du nusikelti ten, kur norisi - į Facebook‘ą ar į Akropolį. Tokiame atomizuotame, urbanizuotame, globalizuotame pasaulyje kokios dar gali būti bendruomenės?

Už poros namų buv. „Šatrijoje” sėdi savivaldybės socialiniai darbuotojai. Aukštąjį turinčioms krakmolytomis apykaklėmis besidabinančioms moterims ne fasonas eiti gatvėn iš skurdo vaduoti varguolių. Menka alga nemotyvuoja, viršininkai neliepia, o ir toli jie. Apačioje pirmame aukšte - vaikų ir jaunimo klubas. Du trečdalius dienos jis tuščias, palangės pavirtę vietos pijokų suoleliais, nutryptas gazonas prispjaudytas saulėgrąžų lukštų ir nuorūkų.

Gal čia galėtų įsikurti naujos mados bendruomenės centras? Kur kvalifikuotų specialistų komanda su savanoriais kilometro dviejų spinduliu imtųsi spręsti visas akivaizdžiai akis badančias socialines, aplinkos, saugumo, kultūros ir laisvalaikio organizavimo problemas?

Tuoj pat išgirsime - pinigų nėra, patalpų nėra, papildomų žmonių nėra, o turimi nei kvalifikuoti, nei motyvuoti. Sakysite - tai imkime ir perkvalifikuokime tuos žmones? Atleiskime senus, į jų vietą priimkime motyvuotus, išsimokslinusius? Atimkime neefektyviai naudojamas patalpas, pertvarkykime į bendruomenės centrą?

Laukite gynybos iš socialistinių ir populistinių profsąjungų ir partijų. Jų protegavimo dėka ginami „silpnieji” neefektyvūs darbuotojai, stabdomos permainas, konservuojamas status quo. Pinigai išleidžiami, bet naudos sukuriama nepakankamai, nepatenkinamai. Todėl naujų pinigų neatsiranda, sukasi ydingas ratas.

Tad ar ne geriau būtų nebesikabinti į romantines liaudės švietėjų iliuzijas, kad atsiras mistinės bendruomenės, kurių seniūnaičiai ar bendruomenių centrų aktyvistai iškuops mikrorajono problemas? Gal geriau investuokime į mobilias, specializuotas, kvalifikuotas ir motyvuotas komandas, kurioms duokime šias užduotis. Nustatykime laiko tarpą, nurodykime būtinus pasiekti rodiklius, ir skirkime reikiamus pinigus, neprašydami kas mėnesį teikti smulkių ataskaitų ir pieštukus pirkti viešaisiais pirkimais.

Tai gali būti vadinama socialiniu investavimu. Arba vietos bendruomenės problemų sprendimo paslaugos pirkimu, socialinės problemos vs. socialinės įstaigos biudžetu. Štai gal tada atsirastų paskatas stipriems paslaugų tiekėjams jungtis į konsorciumus, vykdyti bendrą veiklą ir operatyviai siekti konkrečių rezultatų, užuot meškeriojus pavienius grantus ir metai iš metų dūsavus, kad niekas nesikeičia ir nieko negalime padaryti.

Jei visos stiprios socialinės organizacijos turėtume tokią bendrą viziją, priverstume politikus ją realizuoti - nes juk galiausiai jie disponuoja mūsų pinigais. Ir tų daugiabučių gyventojų, kurie pavieniui nesusimotyvuoja pasirūpinti po jų balkonais miegančiais ir tvoras po langais nutriedžiančiais benamiais.

Rodyk draugams

Gavęs kvietimą į Prezidentūroje šiandien vykusį Savanorių forumą nusidyvijau - ką galima forume išdiskutuoti per valandą? Bet ką gali žinoti. Kvietime parašyta tik tiek, kad tai Prezidentės ir nevyriausybinių organizacijų forumas, skirtas savanorystei aptarti. Atsargiai užklausiau Prezidentės patarėjos, ar nieko tokio, jei atlėksiu su dviračiu ir ateisiu džinsuotas su marškinėliais - galima - ir štai jau rišu savo geležinį žirgą Daukanto aikštėj (beje, prie prezidentūros nėra kur parkuoti dviračių).

Apdalinusi nevyriausybinių organizacijų žiedą oficialiais rankų paspaudimais, susodinusi už ovalinio stalo Prezidentė išgirdo NVO teisės instituto (institutas prašosi rašomas su kabutėmis) nuogąstavimus dėl menko savanoriško darbo reglamentavimo. Tskant, išgelbėti ir tvarką padaryti galėtų tik Savanorių įstatymas. ”Tai savanoriai nelegalai?” - ovalinė salė pritariamai suošė. LiJOT prezidentas susirūpinęs dėstė, kad kiekvienas NVO vadovas kaip didelę problemą mato, kad kopėčiomis lemputę įsukti užlipęs ir nuo jų nusiritęs savanoris nėra apdraustas. Kiti nevyriausybininkai “Tautos motinai” guodėsi, kad nėra NVO apibrėžimo (čia Prezidentė prisiminė anekdotines SAM valstybės kontrolės patikrinimo išvadas), nėra viešosios naudos statuso, nėra “kuklios” valstybės paramos.

Maloniai nustebau - Ekselencija neužkibo už įprastinių nevyriausybininkų maldelių. “Jei yra konkrečių problemų, nedelsiant jas spręsime” - su konkrečiais pasiūlymais ar problemomis į savo patarėjus paakino kreiptis Dalia Grybauskaitė. Tačiau net kelis kartus suabejojo, ar tikrai reikia Savanorių įstatymo; ar tikrai reikia privalomų sutarčių, draudimo, lengvatų. Tą girdėti buvo smagu, mat buvau vienas iš nedaugelio, kuris abejojo būtinybe Savanorių įstatymo kūrimą traukti į Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą. Jei šuns balsas į konservatorių dangų neina, gal padės Prezidentės žodis.

Susitikimas su Grybauskaite kaskart palieka dviprasmišką įspūdį. Jos betarpiškas, atviras, tiesmukas bendravimas užburia - lengva suprasti, kodėl tautą ją myli. Prezidentė spinduliuoja kažką kerinčio. Žaibiška rytų kovų meistro reakcija, nevynioja į vatą, atvirai rodo jausmus. Tačiau gasdina jos valdingumas, nurodinėjantis tonas - tik skirtingai nuo R.Pakso, jos kritika ir nurodymai skamba pagrįstai, nors ir ne taip elegantiškai įpakuoti, kaip prezidento V.Adamkaus. Užsiminus apie lietuvišką taikos korpusą, iškritikavo URM vykdomą vystomąjį bendradarbiavimą Afganistane.

Nejauku buvo stebėti, kaip D.Grybauskaitė skalbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šonus. Užkliuvo ministerijos orientacija į komisijas, koncepcijų “dėl koncepcijų” kūrimas - kur rezultatas? - keliskart viceministrės S.Kondratas klausė prezidentė. 2011 Europos savanorių metams pinigų numatyta mažai, keliaklupščiaujant prieš Briuselį - “pinigai nueis į smėlį”, citatos pabaiga. Kita vertus, viceministrė pati provokavo rūstį, komjaunuoliškai raportuodama, atsimušinėdama ir pertaukinėdama. Šioje vietoje manding reikėjo daugiau klausytis - prezidentės patarėjai situaciją aiškiai mato, ne laikas ginčyti jos poziciją - tiesiog vykdyti. Išėję svarstėm, kokios galėjo būti kitos tos nemalonės priežastys - signalas SADMui, kad nepasitenkinimo taurė baigia prisipildyti? tai, kad S.Kondratas dirbo V.Adamkaus komandoje?

Nors atrodė, kad Prezidentė tik svarsto galimybę įkurti darbo grupę savanoriško darbo problemoms spręsti, spauda pranešė, kad tokia grupė bus kuriama. Viliuosi, kad ten pavyks nusausinti konservatorišką pompą (pasak SADM, savanorių įstatymo reikia, nes vyriausybės nutarimą lengviau atšaukti - lol). Kaip pakankamą alternatyvą Savanorystės įstatymui, Prezidentė minėjo politikos gairių ar kokio kito minkštesnio dokumento rengimą. Tikiuosi, kad darbo grupė bus komplektuojama atsiželgiant į kompetenciją ir patirtį, o ne į politinę ištikimybę ar “atstovavimą”. Bo klausantis vartotojų ar bočių siūlymų ausys raitosi.

Keista, kad forume nedalyvavo išsamius ir racionalius pasiūlymus dėl savanoriškos veiklos reglamentavimo pateikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas - tikiuosi jie bus pakviesti darbo grupę. 

Aplamai, džiaugiuosi prezidentūros iniciatyva ir nekantriai laukiu tolesnių poslinkių. Jei tik turėsiu galimybę, ir toliau seksiu bei komentuosiu įvykius šiame fronte.

PS. Dar patiko Jaunimo linijos vado Pauliaus Skruibio ištara - yra tokių paslaugų, kurias samdomi darbuotojai teikia blogiau, nei savanoriai. Naktį skambinantis suicidas gali būti tikras, kad ragelį pakels motyvuotas, norintis padėti savanoris, o ne miegūstas darbuotojas, naktinę pamainą sutikęs eiti dėl galimybės prisidurti prie algos. Pasak Pauliaus, svarbu visuomenei dažniau priminti, kad dalies problemų neįmanoma išspręsti vien valdiškų įstaigų pastangomis. /Respektas/

Rodyk draugams

Kova ar cirkas?

2010-02-25

2010 metai Europoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas Europos metų programos finansavimui gauti.

Panašu, kad valdžia ir toliau su skurdo ruošiasi kovoti lozungais ir transparantais (ok, e-lozingais ir e-transparantais). Jei sotus liuksemburgeris ar vokietis gal gali sau leisti kovoje su skurdu mosikuoti skambiais šūkiais ir spausdintis tonas spalvotų niekučių, tai viena skurdžiausių ES šalių turėtų labiau skaičiuoti savo pinigus ir juos leisti taip, kad skurdo po 2010-jų būtų mažiau.

Bet kur tau - negi mesime senus įpročius… Komjaunuoliška (jei nepasakius chruščioviška) maniera valdžia propaguoja darnią šeimą - tuo tarpu skaičiai ir faktai rodo, kad darnumo šeimose nuo to nepadaugėjo. Propaguotojai patys gėdijasi tokios chaltūros - viešoje erdvėje sunku rasti, kas yra šito agitpropo autoriai. 

Skaitome - finansavimas pagal europinių kovos su skurdu metų programą gali būti skiriamas viešinimo, informavimo veikloms, ugdomiesiems, mokomiesiems renginiams bei iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti šeimos statusą (!) ir bendruomenių vaidmenį (!), mažinant vaikų skurdą (!) ir socialinę atskirtį. Be to - vieno projekto vertė negali būti mažesnė nei 100 000 Lt (!) ir didesnė nei 210 000 Lt.

Gerokai paplušėję randame Nacionalinės 2010-ųjų Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų programos įgyvendinimo projektų finansavimo sąlygų aprašą - oficialus pranešimas (ТАСС сообщает maniera) apie kvietimą interesantą nukreipia į www.socmin.lt, o tai tas pats, kaip ieškoti adatos klojime. 

Žinokit reikia cituoti SADM siūlomas vykdyti veiklas, kad suprasti - spręskite patys -

1.1.2. miesteliuose ar kaimuose (!) vykstantys renginių ciklai (!), įtraukiant vietinio lygmens suinteresuotus (!) dalyvius, skirti mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, skatinant visuomenę, tiek vyrus, tiek moteris, puoselėti šeimos vertybes, stiprinti ir motinos, ir tėvo vaidmenį šeimos gyvenime, kad kuo mažesnis skaičius vaikų netektų tėvų globos ar augtų socialinės rizikos šeimose;

[leiskit atsikvėpti]

2.1.1. bendruomenių forumai. Forumų metu pristatoma vaikų skurdo ir socialinės atskirties padėtis regione, rengiami bendruomenių veiksmų planai (!), skirti mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Tarp bendruomenių (!) keičiamasi gerąja patirtimi, teikiant socialinės rizikos šeimų vaikams kompleksines (!) paslaugas. Auklėtiniai iš vaikų globos institucijų (!!) bendruomenės forumo dalyviams (!) pristato interaktyvias inscenizacijas (forumo teatrą) (!!!), kurių metu atskleidžiamos vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemos bei ieškoma galimų jų sprendimo būdų (!!), pasitelkiant atsakingus bendruomenės atstovus ir suinteresuotuosius dalyvius, tėvus ir motinas.

[uždanga]

Aišku, yra ir reklaminės-informacinės atributikos gamyba, ir diskusijos apie apskritus stalus apie skurdo mažinimą, ir kita bergždžia blablabla beliberda - bet kaimų bendruomenėms rodomas vaikų namų auklėtinių interaktyvus - forumo - teatras pribloškia drąsiu polėkiu ir ryžtu nugalėti skurdo chimerą -  pasaulio tautų ketinimai iki 2015 metų pasaulyje skurdą sumažinti perpus nebeatrodo tokie beviltiškai nerealūs.

Man toks kvietimas teikti paraiškas veikloms vykdyti primena skelbimą tipo ”pirksiu 2008 m. gamybos sidabrinį 1.6 l variklio dyzeliu varomą Ford Focus, nuvažiavusį 48 950 km, kurio valstybinis numeris prasideda raide C ir baigiasi E, o skaičių suma yra lygi 7“.

Nu ką dar galima pasakyti? Ar tai pagydoma? Ką manote Jūs?

Rodyk draugams