BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Teko atstovauti “Maisto banką” agentūros ELTA surengtoje apskrito stalo diskusijoje apie tai, ar kitų metų biudžetas sumažins skurdą mūsų šalyje. Delfis šiandien publikuoja vieną iš mano pasisakymo epizodų - skambi antraštė tarsi teigia, kad supriešinami du dalykai - a) poreikis padėti mažas pajamas gaunaniems piliečiams ir b) nacionalinis lietuvių pasididžiavimas - krepšinis. Pasiaiškinkime, kaip čia yra iš tiesų.

Senovės Romos plebsas reikalaudavo iš tuometinės valdžios duonos ir žaidimų. Šiuolaikinė visuomenė manding mažai skiriasi. Medijos nuo ryto iki vakaro siūlo plačią skalę pramogų patiems įvairiausiems skoliams. O ir duonos regis yra pakankamai - delfio komentatoriai burba apie nuo prekių akropoliuose lūžtančius vežimėlius, tviskančius automobilius etc.

Tačiau ir turtingiausiose šalyse - ką jau bekalbėti apie Lietuvą - yra dalis žmonių, priverstų skaičiuoti centrus parduotuvėje. Nešvenčiančių vaikų gimtadienių, atostogas praleidžiančių namuose. Nuolat sukančių galvą, už ką mokėti - buto šildymą, dantų taisymą, žiemines padangas ar naują paltą vaikui.

Mūsų šalyje tokių žmonių - apie penktadalį. Trečdalis dirba už minimalią algą. Nereikia nė sakyti, kokią buitį gali sau leisti, didmiestyje dirbdamas už minimumą. Tad nenuostabu, kad dalis jų pasirenka likti namuose, verstis atsitiktiniais, nelegaliais darbais. Iš nedidelio darbo užmokesčio atėmus išlaidas transportui į ir iš darbovietės, pietus, neretai ir geresnius drabužius bei avalynę, bei prarastą laiką - dažnam lieka nemotyvuojantis šnipštas, o gal net minusas.

Šiandien paramos europinėmis kruopomis ir kitais neįmantriais maisto produktais ateina prašyti virš pusės milijono žmonių. Dalis jų - dirbantys ir mažai uždirbantys. Abejoju, ar šie mūsų bendrapiliečiai žemintų savo orumą, stumdytųsi valandomis eilėse, tasytųsi su maišais kruopų ir dribsnių, jei neturėtų realaus poreikio. Todėl valdžios vyrų insinuacijos neva dalis paramos gavėjų simuliuoja ar parazituoja įžeidžia nemažą dalį nepasiturinčios visuomenės dalies. 

Ne kartą esu nusistebėjęs, kad valdžia lieka kurčia siūlymams dėti daugiau pastangų tam, kad vis dar auganti nepasiturnčių armija gautų Europos Sąjungos šalies piliečiams deramą pagalbą. Ir atsiprašau, jei nuvilsiu konservatorių nekentėjus - šią problemą turi ne tik Kubiliaus vyriausybė (nors tikrai daugelis dalinosi apmaudu dėl sudužusių vilčių, kai gražūs konservatorių pažadai konsultuotis ir telkti visuomenę ieškant būdų kovoti su skurdu pavirto “komjaunuoliška” pompa ir parodomosiomis akcijomis). Socialinių organizacijų pastangas savivaldybėse ignoruoja ar net griauna ir kitų partijų šulai. Tiek sunkmečiu, tiek ekonominio pakilimo metu dažnai girdime - ”pinigų nėra ir nebus”. Tiesa, stadionams, rūmams ir parkams rekonstruoti-renovuoti-statyti pinigų atsiranda, ir sunkmetis čia ne kliūtis.    

Kalbėdamas akcentavau, kad paramai maistu organizuoti nereikia milžiniškų investicijų - daug gero, tinkamo valgyti maisto kasdien vis dar iškeliauja į sąvartynus - tereikia investuoti į infrastruktūrą, į savanorių koordinavimą, ir tas maistas gali pavirsti parama, mažinančia socialines išmokas pinigais. Socialiai atsakingos verslo bendrovės noriai prisideda prie šio darbo - tačiau vien verslo paramos neužtenka. Be to, šioje srityje galime išnaudoti ir ES struktūrinės paramos lėšas.

Vienas ar keli milijonai - nedidelis dalykas surasti biudžete, kai valdžia nori. Sporto salės praplėtimas Prienuose - tik pavyzdys iš šviežių aktualijų. Todėl atsisakau tikėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų tomis kalbomis “pinigų nėra ir nebus”. Jei valdžiai tikrai rūpi aktyviai sumažinti skurdą, jei randama lėšų darnių šeimų šventėms ir bendruomenės forumų teatrams rengti, marškinėliams ir gairelėms, tai privalu rasti išteklių ir daryti viską, kad Lietuvoje užaugintas ar parsivežtas maistas nebūtų supūdytas ar užkastas po žeme - o kad laiku patektų ant stalo tų, kuriems to maisto reikia - šiandien, rytoj.

Žinoma, reikia ir žaidimų, ir krepšinio čempionato. Dideli tarptautiniai renginiai pritraukia turistų, statybos kuria darbo vietas, kuriose dažnai eina dirbti tie, kurie antraip stovėtų prie “Maisto banko” ar kitų paramą dalijančių organizacijų vartų. Pats nuo mažų dienų žaidžiu krepšinį, būsiu kašio fanas iki grabo lentos - jokios priešstatos čia negali būti. 

Bet kairė valstybėje turi žinoti, ką daro dešinė. Tai vadinama darnia, teisinga politika. Jei taupome, kažko negalime sau leisti - turime tolygiai mažinti resursus visose srityse. Kiti apskrito stalo diskusijos dalyviai parlamentarai Algirdas Sysas, Vytautas Gabšys ir analitikas Gitanas Nausėda ne sykį atkreipė dėmesį, kad planuojant kitų metų biudžetą kai kurios sritys nepelnytai tapusios “pavainikėmis”, ignoruojant augančius poreikius ir įtampas tose srityse.

Žinokit tikiu, kad šita valdžia gali priimti darnius, protingus sprendimus. Labai nenustebsiu, jei socmino žmonės patys paskambins “Maisto bankui” ir paprašys pateikti pasiūlymus, pakvies dirbti drauge. Yra ten ir gebėjimų, ir žinių. Savo kritiką vertinu kaip aistruolio paraginimą veikti greičiau, daryti daugiau. Nes laikas tiksi. O jeigu kartais išsprūsta surikti “teisėjas gaidys” ar pan. - tai juk iš aistros, iš jaudulio dėl bendro reikalo. 

Tad susiimkim ir nesimuliavę kibkim į kovą su skurdu, ir garbingai galėsime didžiuotis pergalėmis ir šioje srityje, ne vien krepšinyje.

Rodyk draugams

Vietoj sveikinimų

2009-12-24

Prisiminiau istoriją. Rudenį jau temstant pavežėjau nuo Kauno tranzuojančią moterį. Pradėjau šnekinti, kur ir kaip. Pasirodo, gyvena Kaišiadoryse, buvo Kaune sūnui pratęsti biuletenio. (Nieko sau, galvoju - įdomu.) Pasirodo, sūnus, pasirodo, po avarijos, susidūrė su kažkuo, vertėsi, lūžiai kojų etc. Gyvas liko, nes nebuvo prisisegęs saugos diržo - išsviedė iš mašinos. Iš auto liko tik laužo krūva.

(Prisiminiau diržus, nes šiemet mieste du kartus buvau baustas be diržo važiuodamas; nesvarbu kad, kilometrą, nesvarbu, kad po darbo max. greitis 40 km/val. Su žiūronais pažeidėjus gaudę policininkai turėjo nurodymą papildyti šalies biudžetą, prisidengiant rūpesčiu dėl mano saugumo. Na bet tai visai kita tema).

Vyro žmona, moters marti, pasigimdė, vaikui suėjo du metai. Norėtų sugrįžti iš motinystės atostogų dirbti, bet darbdavys pasakė, kad nebepriims. Nebeliko ką daryti , kaip tik keltis su vyru gyventi pas motiną. Gyvena keturiese iš motinos pensijos, 500 su kapeikom.

Klausiu, kaip išgyvena? Sako - yra daržas, pasiaugina bulvių, morkų, kopūstų. Atsitiktiniai uždarbiai - obuolius pvz. rinko. Už krituolių kg siūlė 7 ct. Tai sako keletą pijokėlių prikalbėję sudarė brigadą, per dieną visi uždirbo 60 lt.

Bet moteris nesiskundė, neaimanavo. Tvarkingai apsirengusi. Pamačiau laikant nešulį - sakau, ką vežatės? Sako, didmiestyje pigiau rado kaulų sriubai. Nusistebėjau, negi Kaišiadoryse nėra? Kaune pasirodo pigiau.

Va taip gyvena žmonės, šalia mūsų. Nežinau, ką jiems reiškia premjero panegirikos apie tai, kad šaunuoliai lietuviai kantriai pakelia krizės negandas. Nežinau, ar ką nors paguodžiamo, padrąsinamo gali jiems pasakyti Grybauskaitė, Degutienė, Jankauskas. Va skaitau politikų siunčiamus elektroninius banaliai-formalius sveikinimus ir galvoju - pošimts, padarykime ką nors, kad tų žmonių gyvenimas taptų šviesesnis, sotesnis, rytojus tikresnis.

Ar galime ką nors tikrai gero padaryti? Ne  užsakomą sveikinimą rajono laikrašty, ne naują žvaigždžių šou ar serialą per tv, ne naują loteriją, ne labdaros niekutį, ar pažadą apie naujus ES struktūrinius milijardus. Ką galime padaryti mes, jūs, aš?

Žvelgiant į metų galą norisi susumuoti, kas padaryta; brėžti brūkšnį, ir spėtikaip seksis toliau . Tyliai sau pasižadu, kad kiek galėdamas stengsiuosi daryti tokius darbus, kurie bus naudingi tokiems žmonėms, kaip mano sutikta pakeleivė.  Padėsiu "Maisto bankui" plėsti savo veiklą, kad kuo daugiau tinkamo maisto pasiektų tuos, kurie neprivalgo. Padėsiu savanoriškoms organizacijoms pritraukti daugiau nemokamos darbo jėgos - taip galėsime drauge daugiau pasiekti. Padėsiu Pilietinės atsakomybės fondui plėtoti filantropiją. Padėsiu prieš skurdą kovojančioms  ir vystomojo bendradarbiavimo nevyriausybinėms organizacijoms , kad jos našiau galėtų dirbti savo gerus darbus. Padėsiu visiems paprašiusiems gerus darbus darantiems, jei tik galėsiu. Kad tik užtektų laiko ir sveikatos.

Padėkite ir Jūs. Gražių švenčių.

Rodyk draugams