BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiandien pranešė, kad “Čigonų laužo” pirmininko Josifo Tyčinos name paėmė heroino, žolės ir krūvą šlamančių.  

Anksčiau su rimtu heroino kiekiu sugavo Tyčinos sūnų. Tada Josifas kurpė detektyvinę istoriją apie piktą uošvę, kuri nenorėdama vedybų pakišo būsimam ženteliui heroiną. Pagooglinus skaitome, kad su narkotikais pakliuvusi ir Tyčinos podukra.

Josifas Tyčina dalyvauja ne viename romų integracijos projekte. Tikriausiai vėliau pasakos, kad jam pakišo etc. Ir taip sunku čigonų kalbomis tikėti (dėl istoriškai susiklosčiusių čigonų bendruomenių santykių su aplinka specifikos).

Na, istorijos su gimine - dar dar. Bet kada ryškiausias čigonų lyderis paimamas su tokiais įkalčiais…

Tokios istorijos visiškai diskedituoja bandymus vykdyti integracinį darbą tabore. Ir nesvarbu, pakišo, nepakišo… 

Seniau darbą tabore niekais vertė kitas apsišaukėlis “baronas” Stepas Visockas.

Karo su taboru šaukliai dabar turi visas kortas rankose. Nauji projektai tabore matyt turės būti vykdomi tik ranka rankon veikiant su operatyvininkais.

Rodyk draugams

Interviu su bomžu

2009-09-18

Sustojęs išmesti šiukšles, prie konteinerio sutikau bomžų porelę. Nusprendžiau pakalbinti.

Klausiau, iš ko gyvena, ką vartoja. Įsitaisę kelkraštyje su buteliu “Klumpių” ir baltos duonos kepalu, cigarečių susišaudo iš praeivių. Sako - manai duoną pirkau? Rado išmestą. Pasakoja - anądien prie buv. Kalvarijų Norfos jo žmona stovi - privažiuoja juodas “čerokis“, pro langą ištiesia maišelį ir sako - parduok ir užsidirbsi. Moteris maišelyje randa veikiančią kasetinę JVC kamerą. Nuskilo. 

A.Zuokas savo bloge rašo apie taboro realijas. ”Kollegos” (čia jis pats akcentuodamas double-L taip taria) benamio klausiau, ką nūnai narkomanai vartoja. Sakė - šyrkos nebėra. Klausiu - heroinas? Ne, sako, šitas brangus. “Amfavitaminai”, 30 lt/g. Sakau - kur gauti, tabore? Sako - ką tu, pusė “Šanchajaus” parduoda. Taip kad ne vien taboras yra problema.

Naujasis pažįstamas Kolia savo nesibadantis, užtenka išgerti - bet sako narkomanų tuntai mieste, sandėliukus plešia etc. Pats tuoj pat priduria tokia fignia neužsimantis. Dirba - ardo namus Šnipiškėse (gauna 100 Lt/d.), renka ir priduoda spalvotus metalus, rastus sendaikčius parduoda turgaus prekeiviams arba profsojūzų kolekcionieriams. Mokesčių nemoka.

Pasakojo sykį begriaudamas namą rado caro monetų pridėtą šampano butelį. Vyrai norėjo išgerti, už kelis litus grobį pridavė Dzeržinskio turguje. Dabar sako ieško tunelio į caro laikų šaudmenų podėlį. Sakė konteineryje rado išmestus 20-jų metų savadarbius žiebtuvėlius. Už konteineryje rastą vokišką 1915 m. medicinos žinyną turguje siūlė 10 litų, kolekcionieriui pardavė už 75 lt. Padėdamas kraustyti kažkokio velionio turtą tadęs porceliano statulelę atidavė turguje už 10 lt - kitą dieną mato ją su kaina 125 Lt. Žmonės, sako Kolia, nežino, ką išmeta - aliuminio supirkimo kainomis priduoda šeimos sidabrą ir melchiorą. Ekspertas, vienžo. Nuogąstauja, kad pastatys įkasamus, rakinamus šiukšlių konteinerius, ir baigsis biznis. O kol kas…

Prie progos pakalbinsiu vėl (tik cigarečių reikia nusipirkti, kad turėčiau kuo pavaišint - reiks gal turguje iš čigonės nupirkti :)

Rodyk draugams

Prisipažinsiu, nuo Sąjūdžio laikų neskaičiau “Atgimimo”. Sprendžiant iš to, ką ir kaip kalba šio leidinio veidas I.Makaraitytė, buvau susidaręs įspūdį, kad tai kritiškas, nepriklausomam išsilavinusiam skaitytojui skirtas leidinys. Viešosios įstaigos valdomas, valstybinio spaudos rėmimo fondo remiamas - geros reputacijos, vienžo.   

Kaip tatai nustebino po “Atgimimo” vėliava Delfyje publikuotas tūlo Ričardo Čekučio paskvilis “Romai groja, valdžia šoka“. Apie čigonus kaip gaują viešai rašantis seimo nario padėjėjas ir žurnalistas tikrai turėtų būti nuodugniai ištyrinėjęs situaciją tabore. Tačiau šis mažai žinomas visuomenės veikėjas regis tiesiog oponuoja Vilniaus vicemero Stanislovo Šriūbėno spaudos konferencijoje išdėstytomis vizijomis

Dabartinė Vilniaus valdžia savo pirmtakų ydinga maniera baudžiasi išspręsti “čigonų klausimą”. Nežinau, ar paties A.Zuoko, ar savivaldybės saugaus miesto vadų iniciatyva be teismo parodomai nugriauti pora statinių tabore baigėsi kaltinimais žmogaus teisių pažeidimais ir priteistomis sumomis. Vėliau čigonų klausimą šnekomis baudėsi išspręsti frontovykai Algis Paleckis ir Audrius Butkevičius. Arčiausiai reikalo esmės buvo pasislinkta, kai Vyriausybė pernai numatė skirti lėšų atlikti galimybių studijai apie taboro būsto klausimo sprendimą. Užslinko krizė, pinigų neliko. Dabar gi garbūs miesto galvos vėl pradėjo ankstyvas kalbas apie kilnojamų namelių statybas, nei turėdami tam lėšų, nei išsiaiškinę, kad tai atneš pageidaujamų rezultatų.

Čigonai Europoje klajoja nuo XIV a. Vienu metu Europoje pakako būti čigonu, kad netektum gyvybės arba būtum išsiųstas ilgiems metams irkluoti galerose. Lietuvoje požiūris į čigonus nebuvo toks negatyvus. Šiandien čigonai - didžiausia ES etninė grupė. Anksčiau klajoję, dabar daugumoje sėslūs; prisitaikę, išmokę gražbylystėmis, papirkimais, juokais, apgaule ar bauginimais sukurti nematomą savo bendruomenės sieną. Sunkiai suprantami, neprisileidžiantys, randantys sau veiklos nišą įstatymo paraštėse. Kontrabanda, nauda iš nereikalingų, ”blogai saugomų” gėrybių, pramogų verslas. Tyrėjai sako, kad tabore gyvenančio mėnesio pajamos yra apie 4000 lt. Kad į taborą (savotišką kolektyvinį ūkį) patekti reikia susimokėti duoklę. Todėl iš taboro mažai kas nori išsikraustyti, nepaisant deklaruojamo skurdo. Kalbose su savivaldybe čigonus labiausiai domina galimybės privatizuoti valstybinę žemę. Taigi, reikia gerokai pasukti galvą, devynis kartus pamatuoti prieš kertant gordijaus mazgą. Aš pats manau, kad geriausa būtų toje teritorijoje statyti specializuotus socialinės priežiūros namus, kur galėtum ir būsto ar kitas problemas spręsti, ir lengviau vykdyti nusikalstamumo prevenciją. Taboro vietiniai liudija, kad Zuoko dėka įvesto sustiprinto patruliavimo ir stebėjimo dėka narkotikų buvo sumažėję.

Bet regis lengviausia šaipytis iš pastangų problemą spręsti miesto valdžiai siūlant nemokamai pastatyti narkotikų laboratorijas. Nors Europos Sąjunga pripažįsta būtinybę čigonų integracijai skirti specialų dėmesį, juodašimčiai purkštauja, kad tarp tautų esama lygesnių už lygias. Ir jei nestebintų kokio Murzos raginimai taborą aptverti tvora ir padegti, tai valstybininkams konservatoriams derėtų atidžiau rinktis talkininkus, vengti nacių noriai cituojamų veikėjų. V.Laučiaus pastabos apie Lietuvoje neįvykusį modernų konservatyvizmą itin taiklios.

“Atgimimas” spausdino garbaus istoriko ir visuomenininko Antano Kulakausko atsaką Čekučio talibanščinai, tačiau norint tai paskaityti turėčiau susimokėti. Nusidažyti geltonai labai lengva, tik va po to vėl išsibalinti šiam leidiniui gali ir nepavykti.

Rodyk draugams