BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žinau - tikriausiai turėčiau rašyti apie NVO finansavimą, 2% GPM ar savanorystę. Bet niežti liežuvis pleptelti apie … kilkę.

Tarybinių laikų atributas, vienas iš pigiausių maisto produktų. Su ”Kilke pomidorų padaže” galėjo konkuruoti nebent “Tefteliai“, stoties bufete ar gamyklos valgykloje buterbrodas su kilke buvo žemiausiai populiariausių patiekalų sąraše, bet gerai tiko kaip užkanda.   

Bet pasirodo, kad šita prastoji kilkė yra tas pats prabangusis šprotas, be kurio neapsieidavo joks tarybinis šventinis stalas. Ta pati menka žuvelė parūkyta aliejuje tampa geidžiamu delikatesu (bent jau 80-taisiais, kol žuveles rūkydavo iš tikrųjų, o ne pripildami “skystų dūmų“). O ką jau ten bekalbėti apie šproto pusbrolį ančiuvį… Tai va - o dar sako, kad kaip pavadinsi, taip nepagadinsi…

Tiesą sakant, mintys apie kilkę apniko svečiuojantis Taline - mažne visur ten siūlomas gardus pikantiškas sumuštinis su šia ar panašia žuvele, akivaizdžiai tapęs pasididžiavimą keliančiu kulinariniu paveldu. “Kas buvo nieks, tas taps viskuo” - o dar jei įvertinsime žuvelėje esant gausybę omega-3 ir visokiausių vitaminų, galėsime ir su visam ją karūnuoti.   

Na, o jei seilė jau tįsta ant šlipso, pasidalinsiu receptėliu - riekelę mėgstamos juodos duonos plonai aptepame sviestu, dedame puikią estiškų kilkių file (Maximoje 100 g pakuotė 4,50 Lt), griežinėlį kietai virto kiaušinio ir griežinėlį šaloto ar šiaip svogūno (galima ir pamarinuoto, jei turite; arba mediniu iešmeliu prismeikime pirktą marinuotą svogūnėlį). Tinka pusryčiams ar vakarienei (su stikleliu ledo šaltumo degtinaitės - kam leidžiama, žinoma :) Skanaus!

 

Rodyk draugams

Kol rašiau sekmadienio blogą, viena akim žiūrėjau kultinio tarybinio režisieriaus Eldaro Riazanovo ”Stotį dviems“. Žmogui pinigus stotyje pavogė, turguj melionus teko puse kainos pardavinėti, sėkmingi pardavimai ”atžymėti” restorane. Tarybinės prabangos viršūnė! - anais deficito laikais neretai durininkui 25 rublius (minimum x10 dabartiniais litais, jei ne daugiau) turėtum įkišti, kad gautum laisvą staliuką - dabartinių socdemų damos geriau galėtų papsakoti, kaip ten būdavo. Filmas tiems laikams gan drąsus buvo - puse lūpų atvirauta apie kontrabandą, blatą, “kombinavimą“. Filmuota 1982ais - o juk tais metais prisimenu valandomis Vilniuje stovėdavome eilėse prie kiaušinių, sviesto  - vienam žmogui vienu kartu tik po 10 vnt. arba 200 g “atleisdavo”. Rusijoje mažesniuose miestuose nebūdavo jokios mėsos - žmonės į respublikines sostines važiuodavo dešrų šopintis.

Filme herojės draugelka padavėja “po blatu” klausia, - ar paduoti garnyrui grikių? Dabar sunku įsivaizduoti, bet anuomet buvo deficitas. Anais laikais grikius dudoavo spec. parduotuvėse daugiavaikėms šeimoms. Mano tėvai daug neuždirbdavo, tai grikiai buvo tapę (kaip dabar) kasdienybe. Kūrybingi humanitarai net skursdami nenukabina nosies - mama eksperimentuodavo - pamenu jos grikių košę su mėtomis. 

Keisti laikai, keistas filmas. Maistą konjaku užgeria, pusryčiams limonadas… Restorano meniu - atrodytų tokie trivialūs patiekalai - dešra, mišrainė, vaisiai… O pamenate, kai restorane užsisakai ko nors, o padavėja sako - to neturim; vėl kažką - ir šito neturim? Vaikystėje su krepšinio komanda sykį vėlai atvykome į tuometinį Leningradą; nebuvo kur pavalgyti, tik restorane - tai valgėm miniatiūrinius guminius blynelius su mėsa (dabar į tokius nė nepažvelgtum…). Apelsinai, bananai buvo kiekvieno vaiko svajonė. Man tame filme labiausiai patinka epizodas apie likučius.

Komentuodamas straipsnį apie tai, kad krizė daugelio lietuvių neprivertė taupyti maisto sąskaita, tūlas internautas pateikia tarybinių laikų meniu: “ryte kiaušinienė su spirgais ir duona, pietums virtos bulvės su silke, mėsos - kai yra, sriubos iki privalgymo su kauliukais. Vakare pieniška sriuba ”zacirka” , įvairios variacijos bulvinių blynų, kugelio, bulvių košės su kefyru. Kadangi apelsinai tik prieš naujus metus, tai vakare skusta morka, griežtis. Na o jau kai miltiniai blynai - tai nuostabu, nes ne visada gausi kvietinių miltų. Tai štai jums sveikos mitybos pagrindai, visi išgyvenom, ne vienas badu nemirėm.”

Rodyk draugams