BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Duok penkis!

2014-11-28

Penkias savaites valgiau už 5 litus per dieną, pasakojau potyrius ir įžvalgas, skatinau komentuoti ir svarbiausia nebūti abejingiems ir padėti tiems, kas yra priversti skurdžiai maitintis.

Internetai ūžė nuo patarimų ir pamokymų, neretai piktų. Sužinojau nemažai naudingų dalykų - ypač prasimanant mėsos. Su nuolaida pirkti vištienos ketvirčiai (du gabalai nekainavo nė pustrečio lito) ar nugarėlės (kilogramas po 3,49 Lt) - kvapnus, riebus sultinys sriubai ir galimybė prisiminti mėsos skonį vakare.

Turguje pirkti kalakutienos kaklai nepatiko - gal viriau per trumpai, bet mėsos ant jų nedaug, rankioti po trupinėlį gaila laiko. Kur kas geresnis pirkinys - pigiausia virta dešra. Nors savo konsistencija labiau primena paštetą (tikriausia dėl sudėtyje esančių manų), skoniu nėmaž nesiskyrė nuo dešrų ar dešrelių. Tad gomurys sėkmingai apgautas.

O štai pigiausių mėsos konservų nerekomenduočiau. „Turisto pusryčiai” ir panašūs trijų litų nekainuojantys konservai skoniu priminė kremzlingą šaltieną. Išsiviręs tarybiniais laikais liaudyje populiarių „makaronų jūreiviškai” vos ne vos įveikiau porciją - neskanu, o ir mėsos neprimena. Ir nenuostabu - sudėtyje daug kažkokių „kviečių skaidulų” ir kitokių keistenybių.

Žuvies konservai geresni - ragavau pigiausius, „Kilkė pomidorų padaže”. Pietums su duona šalia sriubos - pusė bėdos. Akivaizdžiai per daug padažo, o ir tas - labai saldus.

Tos pigios kalorijos sotumo neduoda, o keisti ingredientai sukelia refliuksą (rėmenį) ar keistus pilvo raižymus. Šioje vietoje prie gėdo stulpo reikia paminėti pigiausius „sūrio gaminius” - labiau panašūs į margariną, nei sūrį, šie produktai sudėtyje turi bulvių krakmolo ar kitokių neįprastų dedamųjų, dėl ko savo sveikata besirūpinantis žmogus jų valgyti neturėtų.

Tačiau pigiausia duona pasirodė ir sveika, ir skani. Sudėtyje vien klasikiniai ingredientai - nebent sumaniai paslėptas ne natūralus, o cheminis raugas ar kitokie savikainą mažinantys monai. Laikoma šaldytuve, tokia duona ar batonas gerai laikosi. Valgiau batoną, kurio data „geriausias iki” buvo praėjusi prieš dvi paras - man toks buvo pats skaniausias ir sočiausias, be neįprasto purumo ir minkštumo.

Vienas netikėtų atradimų - šaltuoju metų laiku daugiau valgant kruopų, miltinių ar krakmolingų produktų, mažo biudžeto mityba gali net nutukinti. Pradžioje kritęs svoris vėliau sustojo ir net ėmė augti. Bet sutilpti į 5 Lt dienai valgant košes, blynus ir bulvių patiekalus daug lengviau, nei kitką - jau nekalbant apie tai, kad gali sau leisti didesnes porcijas. Pasinaudojęs internauto komentare rastu patarimu, išsikepiau gardžius „senbernio” blynus - stambiai tarkuotos bulvės, miltai, kiaušinis, česnakas, aliejus kepimui (porcijos savikaina 69 ct). Bet kasdien jų valgyti visgi nepatariu - neįtilpsite pro duris.

Skurdaus daržovių ir vaisių raciono pasekmių ilgai laukti nereikėjo - trūkčiojantis vokas, greičiau puolančios peršalimo ligos išduoda vitaminų stygių. Tad taupydami vienoje vietoje, turėsime išlaiduoti kitoje - sveikatos.

Iš pirmo žvilgsnio racionalių, bet įdėmiau įvertinus ydingų taktikų skurstantieji imasi ir daugiau. Be mano minėtos pigių kalorijų dietos, vedančios link cukrinio diabeto ir aukšto spaudimo, bandoma taupyti lendant į skolas už būsto šildymą, dantų ar kitokios sveikatos priežiūrą, riboti socialinius poreikius (pramogas, bendravimą su draugais ir giminėmis), nuolaidų ir išpardavimų medžioklę.

Grįždamas vėlai po darbo parduotuvėse pigiausių produktų lentynas dažniausiai aptinku tuščias. Nepavyko nusipirkti ir paragauti pigiausių koldūnų ar žuvis pirštelių - teko rinktis brangesnius. Centus kainuojančių desertų ar jogurtų irgi sunku užtikti. Ekonomiškai patrauklūs nukainuoti viščiukai ar dešrelės taip pat buvo iššluotos.

Žinoma, ne viskas taip blogai. Vienoje mažo biudžeto krautuvėje girdėjau močiutę skambinant kaimynei ir sakant, kad bulvės tokios pigios, kad apsimoka pirkti labiau, nei leistis į rūsį parsinešti savo užaugintų. Ir tikrai, 0,55 Lt už kilogramą gražių didelių bulvių mokėjau su džiaugsmu.

Visai netikę internautų pamokymai užsiauginti daržovių, prisirinkti grybų ar pasidarbuoti talkoje už maišą bulvių. Kepdamas minėtus blynus, virtuvėje prasisukiojau mažne 2 valandas. Paimkime kad ir savanoriško darbo įvertį, taikomą NVO programos - 16,82 Lt. Akivaizdu, kad laikas yra pinigai, kurie reikšmingai brangina valgio savikainą. Deja, ne visi tiek laisvo laiko turi.

Šventės - liūdnas reikalas. Penktadienį buvau likęs vienas, tad vakarienei kepiau duonos su česnaku ir sutaupiau buteliui pigiausio alaus. Pirmas gurkšnis priminė senovišką „Žigulinį”, vėliau pasijuto kandūs cheminiai skonio atspalviai. Nežinau, kaip ir iš ko jį daro, bet ryte galva plyšo pusiau.

Neišbandžiau, bet „užskaitau” sriubą ir desertą viename - iš pakelio kisieliaus ir makaronų išsivirti saldžią sriubą. Bet kitu atžvilgiu pyrago ar torto net su geriausia nuolaida neįperku. Pasibaigus pigiems obuoliams, ateis mandarinų dienos - o kokios vaisius tektų valgyti vasarį, kovą? Ką duoti vaikams - razinas?

* * *

Penkių savaičių valgymo už 5 litus per dieną išbandymas baigiasi. Man. Bet tūkstančiams nepasiturinčių šeimų tai - niūri kasdienybė.
Tą liūdną, alkaną dalią galima pakeisti. Šio eksperimento metu patyriau, kad skurdžiai maitinantis labiausiai pradžiugina ne kavos puodelis, butelis alaus ar plytelė šokolado - labiausiai tonizuoja lėkštė sotaus maisto. Laimė, kai gali užmigti privalgęs košės ar kito karšto viralo.

Šis patyrimas ir liūdina, ir siutina. Negi būdami tarp turtingiausių šalių elito, Europos Sąjungos nariai, negalime pasirūpinti, kad penktadaliui nepasiturinčių žmonių nereiktų vaikščioti gurgiančiais pilvais? Negi šių šeimų vaikai neturėtų svajoti apie kažką daugiau, nei glaistytas varškės sūrelis, bananas ar ledai?
Eksperimentą baigiu susijautrinę, įelektrintas nuo įvairių patirčių ar susitikimų. Labiausiai sukrėtė benamiai. Vienas po balkonu gulėdamas peiliu raikė ir valgė lašinius - be duonos, be nieko. Sakė, turgui davė, ir ačiū už tai. Į klausimus atsakinėjo vangiai, tik „taip” ar „ne”. Padėti tokiam - ilgas darbas.

Kitas, vakare prie parduotuvės sutiktas elgeta pribloškė atsakymu į klausimą, kodėl neina į nakvynės namus. Noriu būti laisvas, sakė jis. Tai kur gyveni? Garaže, sako. Ką valgai? Ką randu konteineriuose. Gan jaunas, bet nuo prastų gėrimų išpurtęs, parudavęs veidas. Eisena - kaip aštuoniasdešimtečio. Ne vienas kiemuose metus kitus šmirinėjęs „bomžas” jau anapily - tokios „laisvės” neištveria daugiau nei trejus metus. Nors į elgetų šelpimą žiūrėjau neigiamai, padaviau pinigą. „Geras tu žmogus”, pasakė. Nepakankamai, pamaniau, kad tave išgelbėčiau.

Ne visos istorijos tokios liūdnos. Porą metų po balkonu gyvenęs benamis Stasys atrodo kažkur susirado kažkokį kampą. Ir nors „tebedirba” konteinerių sanitarų, rankiodamas antrines žaliavas - kažkaip stojasi ant kojų.

Žinau, kad pagalba maistu padeda ir tiems tūkstančiams šeimų, kurios taupo ne litais, o centais. Tvirtai tikiu, kad aukodamas „Maisto bankui” ir kitoms socialinėms organizacijoms, pagelbėsiu jiems rasti būdų kilti iš skurdo ir vargo, kiek įmanoma sparčiau. Dėkoju dešimtims draugų, priėmusių mano kvietimą išbandyti 5 Lt/d. iššūkį, parodžiusiems solidarumą, paskatinusiems diskusiją.

Likau sujaudintas, kuomet garsus filantropas, dabar jau politikas Antanas Guoga pasiūlė paremti tokius žmones, suruošiant ir išdalinant maisto paketus - kad vargdienių šventinis stalas nebūtų tuščias.

Girdėjau Antaną sykį sakant - aukoti reikia taip, kad skaudėtų. Nežinau, kiek tiksliai sutaupiau, valgydamas už 5 litus. Žinau, kad filantropiškumu garsėjančioje Amerikoje namų ūkiai kasmet labdarai aukoja 5 procentus savo metinių pajamų. Taigi 5 procentus labdarai pasižadu skirti ir aš. Čia baigiu, ir skubu atlikti pavedimą portale aukok.lt.

Nes metas ruoštis į didžiuosius labdaros atlaidus - šiandien LNK 19:30 pradės “Maisto banko” labdaringo telemaratono „Pasidalink” tiesioginę transliaciją. Nepasiturinčių maitinimą galime paremti kiekvienas - 5 Lt telefonu Nr. 1343, didesne suma minėtame aukok.lt.

Ramaus tuoj prasidėsiančio Advento, gražių artėjančių švenčių, ir ačiū Jums gerą širdį!

Rodyk draugams

Lėta savižudybė

2013-04-23

Pamenate, kaip džiaugiausi radęs tvarkingą, negerentį benamį Stasį? Kaip tikėjausi žmogui padėti patarimais ir palaikymu? Pamatęs tuščias “pobalkoniškes” vyliausi, kad žmogus susirado normalų stogą virš galvos,  kažkaip įsitvirtino gyvenime.

Deja, šioms viltims išsipildyti nebuvo lemta. Vietoj to štai tenka stebėti, kaip šis žmogus pamaži grimzta dugnan. Ir su šiurpiu pagreičiu.

Įtarimą pirmąsyk sukėlė kažkurį vasario rytą sutikto Stasio keistas linksmumas ir liguistai žėrinčios akys. Tuomet dar tvarkingai atrodęs žmogus gyvai pasakojo darbo tikrinant šiukšliadėžių turinį peripetijas. Na, pagalvojau, keistuolis ir turi atrodyti keistai… Kas gi gertų nuo pat ryto?

Deja, po poros savaičių sutiktas Stasys buvo gerokai įkaušęs, garsiai keikė visus ir viską. Veidas ir rankos pajuodę, apranga netvarkinga. Stasys pasakojo, kad iš po balkono jį išvijo “mentai”, tad susirado kitą prieglobstį. Nieko - sakė gan pakiliai - tuoj pavasaris, eisiu gyvent į Valakampius, turiu radęs palapinę. Ką veiksi, - klausiu. “Nebijok, nepražūsiu”.

Dar po kelių dienų vairuodamas mačiau Stasį vakare žirgliojant per pėsčiųjų perėją - visiškai girtas, dainuojantis, jei tai galima dainavimu vadinti. Praeiviai lenkė Stasį lanku. Nuopolis.

Šiandien važiuodamas dviračiu pastebėjau vyrą ryškiais, netinkamo dydžio drabužiais  - tikras “Humanos” manekenas. Rankose - keli ryšuliai su šiukšliadėžėse rastomis gėrybėmis. Iš vieno kyšo senos keptuvės rankena. Vyro veidas keistai rudas ir putlus. Tik akys lyg matytos. Žvilgt darsyk - gi Stasys! Tik taip smarkiai pasikeitęs, kad sunku beatpažinti.

Nesvarbu, kas atsitiko, kas pastūmėjo - kelių mėnesių metamorfozė šiurpina. Gyvenime po balkonu - jokios romantikos, jokių galimybių išlikti oriam, tokiam-kaip-visi-kiti.

Siauru taku nuokalbėn dardėdamas nesumojau sustoti, Stasį pakalbinti. Bus dar progų, tikiuosi. Bet pastarasis susidūrimas paliko labai slogų įspūdį.

Ne kartą teko stebėti, kaip per pusmetį benamiais tapę žmonės pasikeičia neatpažįstamai. Smarkiai balažin ką gerdami, tampa vieni į kitus panašūs - rudai violetiniais pūstais žandais, sunkiai besilankstančiomis galūnėmis. O pašnekink tokį - regis žmogus kaip žmogus.

Prie ofiso šįvakar pakalbintas “etatinis” pijokas pasirodo beesąs fizikas. Kitas balkono šešėliuose gyvenantis vyrukas, vardu Haroldas, mažeikiškis, sakėsi beturįs trobesius keliuose kaimiškuose rajonuose. Bet į savo turtus seniai numojęs ranka - 15 metų jau gyvena Vilniuje, nes “čia visi draugai”. Geria, bet regis tą gėrimą dar kontroliuoja. Sakėsi gaunantis pašalpą, susirandantis visokių gerų daiktų konteineriuose. Sunkiai vaikštantis, iš pažiūros nė 40 neturintis vyrukas, o atrodo it pavargęs senelis. Graudu.

Haroldas prasitarė sužinojęs, kad jo draugė ligoninėje - sumušė kažkas galvą. Nieko, sakau, gal atsigaus. Sako, mano tėvukas taip ir neatsigavo.

Nežinau, ką Stasui, Haroldui ir dešimtims aplink gyvenančių ekstremalioje socialinėj atskirtyje pasakyti. Guosti? Barti?

Šie žmonės kažką dirba, veikia - savo tempu ir režimu. Negali sakyti, kad jie nesuprastų, nežinotų kitų - normalių - galimybių. Negali sakyti - kad pasirinko tokią varganą egzistenciją. It kokių benamių katinų. Veikiau man šie žmonės atrodo pakliuvę į uždarą ratą; ydingą sūkurį, tempiantį juos gilyn žemyn. Kažkoks lėtas žudymasis, dievaži.

Kai jų - stasių, haroldų - ilgiau nebesutinki - imi spėlioti, kas nutiko. Gal išėjo iš šios ašarų pakalnės - apie šiuos vargetas juk nerašys laikraščiai, portalai, nekalbės ir neverks minios. Greičiausiai nebus nė paminklo ar gėlės ant kapo…

Bet juk šie žmonės - tokie patys, kaip jūs ir aš. Verti pergalės, išgelbėjimo, išganymo. Per greitai, per smarkiai pralaimintys žmonės.

Juos nurašyti, nekreipti dėmesio? Bandyti padėti? Bet kaip?! Patarkit.

Rodyk draugams

Stebėtinai panaši konservatorių ir darbiečių (gal jau reikia sakyti tvarkdarbiečių?) socialinė politika. Mažinkime veltėdžiams ir tinginiams dosniai mokamas socialines pašalpas!

Darbo partijos deleguotos ministrės valdoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad 350 litų pašalpą žmonės galėtų gauti ne ilgiau kaip metus. Po 12 mėnesių socialinė pašalpa darbingo amžiaus asmenims bus mažinama penktadaliu. Po 2 metų kirps 30%, po 3 metų - 40%. o po 4 metų liktų tik 175 litukai pašalpos. O po 5 metų mokės lygiai nulį.

Puiku - ir sutaupysime, ir tinginius prie darbo paakinsime! Konservatoriai dar sugalvojo už pašalpas liepti gatves pašluoti, pievas pašienauti. O ką - vis tiek juk dyki be darbo šlitinėja…

Bet štai kas keista - nei draugai konservatoriai, nei jų neva oponentai darbiečiai su socdemais ignoruoja skurdo koreliaciją su kitomis problemomis - šešėline ekonomika, emigracija, nusikalstamumu ir sveikatos problemomis.

Kas galėtų paneigti - kad mažinant pašalpas (oficialių) pajamų neturintiems pastarieji skatinami verstis neoficialia ar neteisėta veikla? Rinkti butelius, per sieną vežti cigaretes, vogti mišką ar metalą, stumdyti pilstuką ar kitokį brudą, galiausiai dirbti už vokelį.

Arba emigruoti - nes kas norėtų visą gyvenimą verstis tokia garbės nedarančia veikla. Nes juk kitokia perspektyva nekvepia. Arba gerti.

Nes juk pasak reformos sumanytojų pašalpininkai arba dirba nelegaliai, gastarbaitina užsieniuose arba pila. Vienos vaikus auginančios moterys, daugiavaikiai, neįgalieji - visi jie juk gali dirbti, nėra ko priešais televizorių kaip bambaliams voliotis. Legaliai arba nelegaliai. Arba emigruoti. Arba gerti.

Prisimenu universitete girdėtas pokario istorijos paskaitas. Vyrai pokariu ėmė masiškai gerti. Ne dėl to, kad būtų tinginiai ar veltėdžiai. Tiesiog valdžios politika visus įvarė į visišką neviltį, kai dirbti neapsimokėjo, nes ne kažin ką uždirbsi, mokesčiai nežmoniški. Nebent eitum tarnauti į partinius organus, stribais.

Keista, kad taip darbo grupes mėgstantis kurti premjeras A.Butkevičius nesumojo tokiai opiai problemai išnagrinėti sukurti darbo grupės. Tam, kad iš visų pusių išnagrinėti, kokias pasekmes atneš tokia “reforma”. Juk daugelis pripažįstamų ekspertų pakviesti nepasididžiuotų be atlygio padirbėti. O gal kažkokia darbo grupė patyliukais veikė, tik jai gėda prisipažinti pagimdžius tokius siūlymus?

Socialine taryba didžiavosi ir konservatorių socialinės politikos flagmanas R.Dagys. Ne kažin ką nuveikusios grupės vienas vadovų buvo ir kun. R.Grigas, kuris šiaip nevengiantis aktyviai pakomentuoti aktualijų dabar regis nebyliai pritaria oponentų darbiečių užmačioms.

Ar nebus taip, kad tie, kurie dirba nelegaliai, artėjant metų terminui susitars su kuo nors padirbėti kelias dienas ir vėliau būti atleistiems bandomajam laikotarpiui nepasibaigus? Tokiu būdu maksimalios pašalpos terminas turėtų būti skaičiuojamas iš naujo, ar ne? Tai kam visas tas cirkas?

Vietoj to, kad varguolius darytume atpirkimo ožiais, pertvarkykime socialinės paramos sistemą taip, kad socialinės investicijos gydytų bėdas, o ne vienas problemas keistų kitomis.

Gydykime alkoholikus, atleiskime nuo mokesčių savarankiškai dirbančius, premijuokime darbo vietas sukūrusius verslininkus ir pakankamai ilgai juose išdirbusius ilgalaikius bedarbius. Kurkime valstybines darbo vietas ten, kur jos nesikuria, arba teikime mokesčių lengvatas tuose rajonuose, kur darbo vietos kuriasi vangiai, o ilgalaikių bedarbių daug.

Susiskaičiuokime, ar tik tokios investicijos (ypač panaudojant ES lėšas) nebus geresnės, nei didesnės išlaidos kalėjimų ar ligoninių išlaikymui bei svetimšalių imigrantų integracijai į mūsų visuomenę.

Suprantu, kad kai kur sutirštinu ar supaprastinu - pataisykite mane, kur esu neteisus.

P.S. Kolegė rašo: “Panevėžio mieste sausio pabaigoje registruoti 10945 bedarbiai- laisvų darbo vietų šiandien- 120. Kyla klausimas- tai kur tam bedarbiui dirbti? Juk pakeitus pašalpų mokėjimą sistemą, naujų darbo vietų neatsiras. Visa bedarbystės našta užkraunama ant žmonių pečių. Tarsi jie būtų kalti dėl blogos ekonominės situacijos šalyje.”

Rodyk draugams

Kreivos žinios

2013-01-29

Žiniasklaida skalambija - bedarbė už socialines pašalpas Kauno centre nusipirko pusės milijono butą!!!

Tie, kas skaito tik antraštes, trina rankas - ar nesakiau, socialinės pašalpos mokamos apsimetėliams! Nereikia nieko mokėti, apgavikai, eikit dirbti!

Toliau paskaičius - dar įdomiau. Apgavikė čigonė! Taigi aišku - visi čigonai melagiai! O jos motina sėdi už narkotikus labai dideliais kiekiais! Taigi vaikui aišku - čigonai norkotikais Lietuvą nuodija, (beveik) milijonus kraunasi,  slapta butus (beveik) centre perkasi ir dar socialines pašalpas jama!

Visapusiškai šaunus ėjimas. Kas beprieštaraus, kad ir toliau reikia mažinti socialinę paramą? Visi pritars, kad reikia skirti daugiau lėšų demaskavimams, “mobilioms komandoms”, ir “visažinėms bendruomenėms”. Tvarka ir teisingumas bus, taip pat ir darbas, darna ir dora!

Bet pažvelkime kitaip - iš narkotikų prekybos nusipirkusios butą čigonų šeimą demaskuoti - tarytum trečioką aplošti šaškėmis. O kur tie niekadėjai apgavikai trečdalis Lietuvos, dirbantys šešėlyje, važinėjantys džipais ir gyvenantys pilyse, imantys varguoliams skirtas kruopas ir jais šeriantys kovinius šunis, iš išskaičiavimo nesiženijantys ar fiktyviai išsiskyrę, sirgdami važinėjantys riebiai užsidirbti ar atostogauti užsienyje…? Kur tie tūkstančiai, dešimtys tūkstančių demaskuotųjų, nuteistų ir nubaustų?

Nėra. Bet pompa pirmuose puslapiuose, anonsuose ir visažinių teisuolių komentaruose - tarsi būtų.

Sunkmečiu lengviausia kurstyti socialinę nesantaiką, kurpti pasakas ir atpirkimo ožius. Nesvarbu, ką kaltina - komunistus, žydus, masonus, buržujus, liberastus, Briuselį, Maskvą, imigrantus ar marsiečius. Svarbu, kad problemą ne sprendžia, o kuria naują.

Ar žiniasklaidos pataikavimas žemažiūriams vieną dieną neatsisuks prieš ją pačią?

Rodyk draugams

Ruda-minų laukai

2011-03-14

Nenustebinsiu šnekomis apie tai, kad nutirpus sniegui sunku pereiti per kiemus - reikia atidžiai žiūrėti, kur statai koją, kad neįmintum į rudą miną. Šunų kakulių rinkimas dar netapo visuotinė mada. Klausimas - kodėl? Galvoje keli variantai:

1. O kas čia tokio - visi šiukšlina… nėra prasmės stengtis. 2. Pernelyg sudėtinga. 3. Tiesiog nenoriu, tingiu.

Dėl pirmojo - tas tiesa. Pavaikščiojus apie daugiabučius, ko tik nepamatysi. Ir kalnai nuorūkų po langais, ir maisto likučių (šeriam gyvūnus per langus?), o jau butelius ir maišelius tai nėr ką ir sakyti.

Betgi turim kiemsargius! Paneigiant piktas kalbas, anądien mačiau vieną renkantį butelius po penkiaaukščio langais - aleliuja! jie yra, ir jie dirba! Vadinasi, mokėdami mokesčius sutinkame ar neprieštaraujame, kad aplinka turi būti švari, ir šiukšlinti nevalia. O kad sadomazochistiškai mėgstame viena ranka statyti, kita griauti - tai atskiras reikalas. Man dingojas, jog gyvūnų išmatos - tos pačios šiukšlės, kurias reikia valyti. Tad kodėl nepavedus kiemsargiams kakulius rinkti? Reikės papildomai sumokėti - ką gi, yra išeičių, galima padidinti gyvūnų laikymo mokestį ar pan.

Kai dėl to, kad sudėtinga - iš dalies galiu pritarti. Tai, kad nėra daug išmatoms skirtų šiukšliadėžių, problemos nematau - manau, galima naudotis konteineriais ir paprastomis šiukšlinėmis, kurių tinklas sutikite gana tankus.

Šunis kiemuose vedžioja ne tik straini jaunuoliai, bet ir senoliai, kuriems susiriesti ir susemti šūduką ne taip jau paprasta. O jei dar šuo kaip arklys tuo pat metu pavadį tampo… Tamsiu paros metu ne visada įžiūrėsi, kur ten tavo keturkojis ką atliko… Viskas suprantama.

Betgi čia puiki niša verslui! Gaminkime šuns šeimininko multifunkcinį įrenginį - semtuvą su ilgu kotu ir rankena, galbūt tokį, kuris turėtų rezervuarą išmatoms surinkti. Toks, kuriuo būtų galima senam žmogui pasiramščiuoti (žiemą kiemuose velnioniškai slidu), ir su laikikliu žibintuvėliui. Bloga mintis?

Šiltu metų laiku esu matęs šuns ekskrementus tiesiog užkasant - gal irgi nebloga išeitis. Galėtų tokia lazda-semtuvas turėti keičiamą antgalį (kastuvėlį ar mentelę), lengvai plautis. Jei daiktelis gautųsi nepigus, gal savivaldybės pradžiai galėtų subsidijuoti įsigijimą (juk turime analogų su oranžiniais dviračiais ar sniego kastuvais?) Pagooglinus matosi, kad dviračio išradinėti nereikia - užtektų ir importuoti. Kaip manote?

Na, o jei reikalas tinginystėje, turėtų būti kitos išeitys. Žinia, policininkais ar draugovininkais visų kiemų nepastatysi. Jei neįmanoma identifikuoti, kas tas mokėti turintis teršėjas - apdėkime papildomu mokesčiu šunų laikytojus ar visus miestelėnus (nes daugelis savo beveislių margių vis vien neregistruoja). Kai tokia bedarbystė, sukurkime naujas darbo vietas! O gal apsieitume su viešųjų darbų darbuotojais ar KET taisyklių pažeidėjais (plius vienu kitu samdomu prievaizdu)? Gal užtektų su kibirais kartą per mėnesį pereiti teritoriją - ir galėtume kiemais vaikščioti, ne stypčioti?

Ar yra kitokių variantų? Ką sakote?

Rodyk draugams

ne, ne Senis Šaltis ar jo anūkas Ledinukas - mes visi gyvename ledo rūmuose.

Kiemuose nemokamos čiuožyklos. Šįvakar - ledinės balos. Tikra loterija - paslydęs a) praeiviams parodysi, kaip raguočiams sekasi ant lygaus slidaus paviršiaus; b) drėbsies paprastuoju būdu (mėlynė ir drabužių valykla) c) “kietas nusileidimas” - sužinosi, kiek vertas tavo uoliai mokėtas pė-es-dė

Galūnei nulūžus mokama-nemokama medicina pasiūlys prasčiausią-pigiausią išeitį. Už šiuolaikinius ir efektyvius sprendimus gali tekti daktarėliui sumokėti (be faktūros, su kūrybinėms kančiomis bandant suprasti kiek-ir-kaip-paduoti). Nelabai tikiu, kad ministro Remigijaus siūlomos priemokos užkirstų kelią “dėkingumo dovanoms”. Na bet nukrypom į šalį.

Gal situaciją kiemuose pagerinti padėtų kyšis kiemsargiui? Bo nes susidaro įspūdis, kad šių dienų kiemsargis turi vienintelę funkciją - ledo takelius barstyti kažkokiais miltukais. Bevaikštinėdamas kiemais pridariau krūvą įrodančių iliustracijų - bet ko gero nėra prasmės įrodinėti tai, kas akivaizdu. Aišku, kokia algelė, toks ir darbas - o ypač jei ta algelė dar ir vėluojanti.

Pamenu, dar ne taip senais laikais kiemsargiai ledus daužydavo dalbomis, prie kurių kai kada būdavo privirintos kirvapentės. Švarūs būdavo ne tik šaligatviai, bet ir kiemų važiuojama dalis. Dabarties kiemsargiai net sniego nenukasa - kiek gyventojai pratrypia takelio, tiek druskingu smėleliu ir pabarsto.

Tiesą sakant, nesuprantu Vilniaus mero kvietimo eiti į kiemus patiems pamosikuoti sniego kastuvais. Suprantu, jei taip būtų populiarinamas naujas būdas pasportuoti - kas yra bandęs, tas žino. Bet taip neilgai trukus sulauksime kvietimų pasilopyti gatvių duobes, pasiremontuoti parkų suolelius, vaikų žaidimo aikšteles, pasiorganizuoti savisaugos būrius, vaikų priežiūros ir senelių slaugos paslaugas, galop patiems pasigydyti bei pasilaidoti. 

Kurių velnių mokėti mokesčius, jei savivaldybės nesugeba tinkamai organizuoti kiemų priežiūros? Per mažai mokame mokesčių? Pardon, bet krepšinio arenoms bažnytkaimiuose statyti užtenka. Manau, ne mokesčiai per maži - per menki vadybiniai gebėjimai, trūksta nuoširdaus intereso tvarkytis ir tvarkyti. Kai komunalininkai ar statybininkai “kuruoja” kultūros ar socialinius klausimus, o kiemsargių vadai skiriami pagal partinės švogerystės principus, kitaip ir nebus. Ką kaltinti dėl paslydus lūžusio žąsto ar dilbio?

Kai tiek bedarbių, nuodėmė ir apsileidimas yra šitoks bardakas kiemuose. Ne gyventojų subotkynų reikia - organizuokite viešuosius darbus, arba privatizuokite šią sferą, duokim privatininkams patiems rinkti mokestį ir tvarkytis.

Tiek medicinoje, tiek kiemų priežiūroje negali būti pusiau privatu, pusiau valdiška. Nes finale gaunasi bjauriausias variantas. Gi dabar Vilnius atrodo ne kaip buvusi kultūros sostinė, o kaip šabakštynas. Kur visi parkuojasi, kaip nori ir kaip išmano; slidinėja, buksuoja, gadinasi nervus ir sveikatą tiek pėsti, tiek ratuoti. Kas kur nori, tas pila šiukšles, sandėliuoja malkas, džiausto skalbinius, veisia katinus, kasinėja lysveles ir meistrauja tvoreles.

Manote kitaip? Brūkštelkit komentarą ;)

PS - už gerą nuotrauką ačiū blogo http://manokiemas.blogas.lt/ gaspadoriui ;)

Rodyk draugams

Vargo darbai

2010-08-15

Šeštadienio rytą prie Minsko IKI (prie kurio gyvena tikri liberalai) matau pievelėje įsitaisiusią vietos valkatošių kuopelę. Medžių paunksmėje įsitaisę laukia butelių supirkimo punkto atidarymo. Maišuose - gausus surinktos stiklo taros derlius. Sėdi, burnos skalavimo skystį gurkšnoja, daržove užkanda, iš bambalio patraukia. Idilė.

Žiū, prie kompanijos prieina pilietė. Galvoju, tuoj moralą atskaitys, smalsu pasidarė. Bet ne - siūlo padirbėti, kažką iškrauti, pernešti. Ot, galvoju, šaunuolė - va kaip turi būti integracija vykdoma, ir užimtumo didinimas. Vietos pijokėliams žmogiško darbo ir uždarbio galimybė.

Mano nuostabai, kompanija pasiūlymo atsisakė. Nugirdau sakant - “ir ne piniguose čia reikalas”. Matyt, neblogai uždirbti išeina renkant butelius ar kitokią tarą. Mieste galima pamatyti ne vieną surinkėją - kas ant kupros, o kas ant ratukų maišais ar ryšuliais nešinas. Gal todėl stiklo tarai rūšiuoti skirtas konteineris visada stovi apytuštis?

Ir ne visi surinkėjai yra murzini valkatos - esu sutikęs inteligentiškai atrodančių. Viena moteris prieš apžiūrėdama konteinerį jo kraštą apkloja laikraščiu, kad neišsimurzintų, dėvi pirštines. Dažnas darbuojasi iš kabyklos pasigamintu kabliu su kotu. Palengvindami jų darbą, gal tuščius butelius tiesiog statykime prie šiukšlinių?

* * *

Vakar prie “Senukų” sutikau “fundraiserį” - ar galite padėti, klausia. Žinoma, kaipgi kitaip. Gal galite duoti kelis litus, greitakalbe prašo, benzinas baigėsi, namo reikia parvažiuoti, žmona su vaikais karštyje laukia.

Jei ne tas paskutinis sakinys, gal būčiau užkibęs. Vakar mano citroenas rodė lauke buvus +36C. Na koks sveiko proto žmogus vaikus kepins mašinoj, kai šalia kondicionuojami “IKI” ar ”Senukai”?

Jei jums taip atsitiktų, juk nepradėtumėt vaikščioti po mašinas ir kaulyti. Yra mobilus, yra giminės, draugai. O jei jau reikėtų kreiptis į svetimus žmones, turbūt labai susijaudintumėt, būtumėt drovus(i) ir sumišęs(us). Todėl akivaizdu, kad reikalą čia turime su profesionalu.

Išgirdęs mano atsakymą, kad ”toks variantas neišdegs”, elgetautojas negaišdamas nuturseno ieškoti patiklesnės aukos. Iš lengvatikių per dieną šio amato meistrai susirenka nemenkas sumas, nors prieš kameras verslo paslapčių atskleisti neskuba ir dievagojasi, kad pajamos mizernos. 

Ką gi, bet kokiame versle sėkmingai suktis reikia įgūdžių ir sumanumo. Daugelis nuo skurdo sprunka į geresnius kraštus - vargo vakarienę vargti lieka tie, kurie išjudėti negali. Kaip jiems padėti? Gal žinote jūs?

Rodyk draugams

Vietoj sveikinimų

2009-12-24

Prisiminiau istoriją. Rudenį jau temstant pavežėjau nuo Kauno tranzuojančią moterį. Pradėjau šnekinti, kur ir kaip. Pasirodo, gyvena Kaišiadoryse, buvo Kaune sūnui pratęsti biuletenio. (Nieko sau, galvoju - įdomu.) Pasirodo, sūnus, pasirodo, po avarijos, susidūrė su kažkuo, vertėsi, lūžiai kojų etc. Gyvas liko, nes nebuvo prisisegęs saugos diržo - išsviedė iš mašinos. Iš auto liko tik laužo krūva.

(Prisiminiau diržus, nes šiemet mieste du kartus buvau baustas be diržo važiuodamas; nesvarbu kad, kilometrą, nesvarbu, kad po darbo max. greitis 40 km/val. Su žiūronais pažeidėjus gaudę policininkai turėjo nurodymą papildyti šalies biudžetą, prisidengiant rūpesčiu dėl mano saugumo. Na bet tai visai kita tema).

Vyro žmona, moters marti, pasigimdė, vaikui suėjo du metai. Norėtų sugrįžti iš motinystės atostogų dirbti, bet darbdavys pasakė, kad nebepriims. Nebeliko ką daryti , kaip tik keltis su vyru gyventi pas motiną. Gyvena keturiese iš motinos pensijos, 500 su kapeikom.

Klausiu, kaip išgyvena? Sako - yra daržas, pasiaugina bulvių, morkų, kopūstų. Atsitiktiniai uždarbiai - obuolius pvz. rinko. Už krituolių kg siūlė 7 ct. Tai sako keletą pijokėlių prikalbėję sudarė brigadą, per dieną visi uždirbo 60 lt.

Bet moteris nesiskundė, neaimanavo. Tvarkingai apsirengusi. Pamačiau laikant nešulį - sakau, ką vežatės? Sako, didmiestyje pigiau rado kaulų sriubai. Nusistebėjau, negi Kaišiadoryse nėra? Kaune pasirodo pigiau.

Va taip gyvena žmonės, šalia mūsų. Nežinau, ką jiems reiškia premjero panegirikos apie tai, kad šaunuoliai lietuviai kantriai pakelia krizės negandas. Nežinau, ar ką nors paguodžiamo, padrąsinamo gali jiems pasakyti Grybauskaitė, Degutienė, Jankauskas. Va skaitau politikų siunčiamus elektroninius banaliai-formalius sveikinimus ir galvoju - pošimts, padarykime ką nors, kad tų žmonių gyvenimas taptų šviesesnis, sotesnis, rytojus tikresnis.

Ar galime ką nors tikrai gero padaryti? Ne  užsakomą sveikinimą rajono laikrašty, ne naują žvaigždžių šou ar serialą per tv, ne naują loteriją, ne labdaros niekutį, ar pažadą apie naujus ES struktūrinius milijardus. Ką galime padaryti mes, jūs, aš?

Žvelgiant į metų galą norisi susumuoti, kas padaryta; brėžti brūkšnį, ir spėtikaip seksis toliau . Tyliai sau pasižadu, kad kiek galėdamas stengsiuosi daryti tokius darbus, kurie bus naudingi tokiems žmonėms, kaip mano sutikta pakeleivė.  Padėsiu "Maisto bankui" plėsti savo veiklą, kad kuo daugiau tinkamo maisto pasiektų tuos, kurie neprivalgo. Padėsiu savanoriškoms organizacijoms pritraukti daugiau nemokamos darbo jėgos - taip galėsime drauge daugiau pasiekti. Padėsiu Pilietinės atsakomybės fondui plėtoti filantropiją. Padėsiu prieš skurdą kovojančioms  ir vystomojo bendradarbiavimo nevyriausybinėms organizacijoms , kad jos našiau galėtų dirbti savo gerus darbus. Padėsiu visiems paprašiusiems gerus darbus darantiems, jei tik galėsiu. Kad tik užtektų laiko ir sveikatos.

Padėkite ir Jūs. Gražių švenčių.

Rodyk draugams

Artėjančios socialinių darbuotojų dienos proga valdžios vyrai kaip tyčia savo pasisakymais išprovokavo diskusijas - ar pensijų ir kitų išmokų karpymas sumažins socialinę atskirtį. Premjeras veikiausiai tenorėjo pasakyti, kad pensijų mažinimą amortizuos mažesnės šildymo ir elektros kainos. Bet nevykęs mažėjančių išmokų ir mažėjančios socialinės atskirties sugretinimas įpylė alyvos į diksusijas apie Permainų koalicijos pastangas kovoti su krize ir skurdu. Tik ir girdi - premjere, o juk sakėte, kad ko jau ko, o pensijų tai nemažinsite (iš TVF skolintis nereikės, PVM nedidės), - tai kaip čia išeina? Už Kubilių mūru stojasi naujasis ministras - pergyvenome sausio įvykius ir blokadą, ir sunkmetį pergyvenkime solidariai etc.

O mokslininkai muša pavojaus varpais - dėl ekonomikos krizės Lietuvoje gerokai išaugs prie skurdo ribos atsidūrusių žmonių ir per kitus metus jų skaičius gali pasiekti 440 tūkstančių, nors dar pernai jis siekė apie 160 tūkst. Prof. R.Lazutkos manymu, atgal į 2008-ųjų lygį sugrįšime po 6-7 metų, jei ne dar vėliau.

Tuo tarpu mūsų valdžia krizę valdo žirklėmis. Ekspertų perspėjimai, kad didinant mokesčius biudžeto pajamos nedidės, dabartinei valdžiai regis kelia žiovulį. Užtat rimtu veidu dėstamas skurdo mažinimo planas: atėmus iš didesnes pajamas turinčių, sumažėja ir skirtumas tarp jų ir mažiau gaunančių - vadinasi, sumažėja santykinis skurdas ir atitinkamai socialinė atskirtis. Oi nelengva užmiršti įprotį lygiuoti pagal apatinę ribą… Na, guodžia bent tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija regis žada įsiklausyti į kritiką - lauksime rezultatų.

Tyrinėtojai apskaičiavo absoliutaus skurdo lygį - jei šiemet uždirbi mažiau nei 1092 Lt, jau esi skurdžius, t.y. negali patenkinti savo būtiniausių poreikių. Asmuo, kurio pajamos 2200 Lt per mėnesį, laikomas vidurinės klasės atstovu. Bet štai kur mūsų socialinės politikos paradoksas - greitai skude atsidurs kone pusė milijono piliečių, tuo tarpu socialines pašalpas mokamos tik 37 tūkstančiams varguolių.

Socialinė pašalpa mokama, kai neturi turto (jei turėjai trobelę Šnipiškėse, esi popierinis milijonierius), ir jei vienam šeimos nariui uždirbi ne daugiau nei valstybės remiamų pajamų dydį - 350 Lt. Taip žemai nuleidus kartelę, šimtai tūkstančių žmonių verčiasi, kaip išmano, gaudami 500 400 Lt žmogui per mėnesį ar dar mažiau. Tokie žmonės maistui niekaip neišleidžia daugiau nei 4 Lt per dieną.

Žinovai valdžiai pataria - ne pensijas mažinkit - didinkit užimtumą, nes sėdime ant socialinių neramumų parako statinės su laikrodiniu mechanizmu. Bet matyt praeis dar metai ar du, kol sugalvos ir pristatys realiai užimtumą galinčias padidinti priemones - ne europinių pinigų švaistymą darbo biržos klientų “perkvalifikavimui”, ne viešuosius darbus padirbėti mėnesį ar du ir marš atgal į bedarbių gretas… Vietoj to, kad atleistų pajamų mokesčius mokančius darbuotojus, valdžia turėtų pasiūlyti jiems dirbti trumpesnę darbo savaitę, leisti, net skatinti papildomai užsidirbti. Investuoti į viešųjų objektų statybas, remontus, tvarkymus, panaudojant bedarbių potencialią. Viešuosius darbus dirbantiems bedarbiams dalį algos mokėti maistu (pieno gaminių eksportas į Rusiją sustojęs, tonos tinkamo valgyti maisto užkasama po žeme), leisti nemokamai važiuoti visuomeniniu transportu, mokytis ar šviestis, atleisti nuo pajamų mokesčio įsidarbinus ar pan.

Bet ką čia bekalbėti - palinkėsiu valdžiai mažiau paistalų, daugiau protingų sprendimų. Kol dar nevėlu.

Rodyk draugams