BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Biedna dieta

2012-09-24

Šios savaitės nutikimai sveikai valgant už 4 litus per dieną - skaityti čia: http://blog.maistobankas.lt/biedna-dieta/

Ta proga negaliu nepasidyvyti. Facebook’e sklando raginimas paminėti “tarptautinę knygos savaitę” - čiupti artimiausią knygą, atsiversti psl. 52, ir užrašyti penktą sakinį ant viršaus. Pakliuvo puiki vaikiška knyga apie Nedidelio Protelio Meškiuką - mielai ją skaitome su pirmoku sūnum prieš miegą. Tačiau iškritęs penktasis sakinys tikrai taiklus - “Jis buvo alkanas”. Kursyvu. :)

Laukite tęsinio :)

Rodyk draugams

Fiasko?

2012-09-20

Rašau apie pirmuosius patirtus sunkumus sveikai dietiškai valgant už 4 litus per dieną: skaityti ten - http://blog.maistobankas.lt/fiasko/

Hungry like a wolf! - watch?v=Fci4WYQN2P8

Rodyk draugams

Kaip žadėjęs, vėl metu sau iššūkį - valgyti už 4 Lt per dieną  - tik šį sykį dar ir sveikai, dietiškai.

Apie tai keturias savaites rašysiu “Maisto banko” bloge - jei įdomu, sekite mane tenai ;) Ir palinkėkite sėkmės - lengva nebus ;)

Pirmą įrašą skaitykite čia - http://blog.maistobankas.lt/startas-valgom-uz-4-lt-per-diena/

Rodyk draugams

Netyčia užtikau prieš pustrečių metų “Laisvajame universitete” darytą audio paskaitą apie savo socialinį eksperimentą mėnesį valgant už 4 litus per dieną ir “Maisto banko” kovą su maisto švaistymu - ilgoka, bet perklausiau su nostalgišku malonumu.

Galvoju vasarą eksperimentą pakartoti - knieti sužinoti, kiek pakilusios kainos atsiliepė turintiems kukliausią biudžetą.

Jeigu būtų norinčių panašų iššūkį patirti savo kailiu - praneškite [ilgius@delfi.lt] - drauge eksperimentuoti būtų daug smagiau :)

Rodyk draugams

Kur dingo?

2012-03-06

Didžiausias Kaziuko nusivylimas - tikėjausi, o neradau senų gerų klasikinių baronkų.

Na, pamenate (kas turite ką atsiminti) - tos už 5 kapeikas. Tie gardūs sūroki mielinės tešlos riestainiai, su plutele. Pastovėję tiesa tapdavo guminiai, bet dažnai alkaniems vaikams puikiai sueidavo ir tokie. Prisimenate “Kaukazo belaisvėje”?:

Pasakiškai gardu būdavo suvalgyti barоnką su pienu, arba užsitepti sviesto. Vilniuje tuos riestainius manding kepdavo Tuskulėnų g. esanti kepykla - mokiniu būdamas su klase sykį ten buvau ekskursijoje. Ar man vaidenasi, ar dar tebėra prie šios kepyklos veikianti firminė parduotuvė? - reiktų užšokti ir paklausti - gal per stebuklą tas barankas tebegamina, tik jos maksimosna nepatenka? Tik vargu bau…

Dabar tokių riestanių rasi tik kur nors Londone - tie jų bubliko giminaičiai bagel’ai labiau panašūs į bandelę su skylute, žinia patogesni sumuštiniams dirbti. Bet iš londonų jų pusryčiams neparskraidinsi…

Kaziuke buvo pilna riestainių - ar tiksliau jas reiktų vadinti riestainio formos bandelėmis. Visos saldžios, dažniausiai su aguonomis ar sezamu. Mažiausiai saldus “riestainis” iki namų parvyko sulūžęs, o savo skoniu priminė dar vieną dingusią Vilniaus žydų kulinarinę legendą - chalą (aka batonas “Pynutė” už 22 kap.)

Žodžiu, kažkokia graudi tradicinių riestainių imitacija, tos Kaziuko barankos šiemet. Ar čia jau požymis, kad sensti - jei imi su nostalgija prisiminti seniai praeity nugrimzdusius malonius niekučius?

Na, bet jei kas žinote, kur Vilniuje tokius tikrus riestainius gamina - o gal kepate patys - duokite plz. žinoti :)

O kokių praeities valgomų dalykų pasigendate jūs? Pieno buteliuose ar trikampiuose pakeliuose? Naujojo vyniotinio iš Kulinarijos? Miežių kavos? “Nemuno” sūrio? Limonado “Diušes”?

Rodyk draugams

Kaip žadėjome, Pasaulinės maisto dienos išvakarėse surengėme vakarienę labdaros valgykloje “Ekklesia”.

Labdaros valgykloje pasisvečiuoti iš miesto suvažiavo dvi dešimtys draugų ir artimųjų.

Kaip paprastai, ne viskas klojosi taip, kaip sumanyta. Ryte teko vežtis papildomus šildytuvus - antraip spustelėjus šaltukui būtų tekę sėdėti apsirėdžius. Sename pastate streikavo elektros sistema - sudegė blenderis, kibirkščiavo senos rozetės.

Tačiau liūdniausia, kad labiausiai laukti svečiai - nuolatiniai valgyklos lankytojai - pasikuklino prisidėti prie miestelėnų draugijos. Pora užėjusių moteriškių nepasidavė įkalbamos ir liko talkinti virtuvėje. Vėliau apie tai kalbėjomės, kad skurdas užverčia psichologinį krūvį - žmonės drovisi dalintis buvusiais išgyvenimais, sunkiai auginasi prarastą savivertę, vengia “normalios” draugijos.

Sugužėjusius svečius kalbindami vaišinomės “firmine” namine “Maisto banko” gira. Valgyklos įkūrėja Larisa tesėjo pažadą ir iš ūkininko dovanoto moliūgo pagamino puikią sriubą - turėsime gauti ir paviešinti tą receptą. Puikių vertinimų sulaukė jos ruoštas aštrus baklažanų užkandis bei kiaulienos kepsneliai. Vakarą vainikavo kepti antaniniai obuoliai su vanilės užpilu, tortas su kava.

Labdaros įstaigoje vakarieniavo ne tik “usual suspects” “Maisto banko” žmonės bei jų artimieji. Savo dėmesiu “Ekklesia” pagerbė Vilniaus m. savivaldybės Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juras Požėla, A.Kubiliaus patarėjas Ignas Brazauskas, Seimo nario Artūro Meliano komandos žmonės. Svečiai ne tik domėjosi valgyklos istorija, maitinimo sąlygomis ir kainomis, lygino su kitomis valgyklomis, bet ir gyvai aptarinėjo socialines ir politines aktualijas ar tiesiog mėgavosi pašnekesiu su senai matytais draugais.

Tarp stalų paleidome cirkuliuoti mandarinų spalvos sąsiuvinį, kuriame renginio dalyviai galėjo užrašyti linkėjimus ar priesakus kovoti su skurdu. Pacituosiu tik vieną: “Geri darbai ir puikios idėjos padaro žmones laimingus. Geras pavyzdys užkrečia. Stebuklai esti paprastumu. Taigi ačiū už tai, kad esate ir visa tai darote, nes tai - reikalinga ir svarbu. Ačiū, mielieji - ilgų šios iniciatyvos metų!”

Išeidami svečiai nepamiršo atsidėkoti - nepasiturinčių maitinimui paaukota ir per portalą aukok.lt pervesta 700 Lt. Dažnas žadėjo kitąmet būtinai pakartoti šį įsimintiną pokylį. Tad džiaugiamės ir konstatuojame, kad pirmasis blynas gavosi visai vykęs ;)

Žemai lenkiuosi draugams, bičiuliams ir giminiečiams, šeštadienio vakarą nepasididžiavusiems ir užsukusiems į miesto pakraštyje kukliai triūsiančią labdaros valgyklą. Dėkojame už smagią kompaniją ir dosnią paramą ;) O labiausiai dėkoju “Ekklesia” varikliui Larisai ir jos talkininkėms, rodančioms pavyzdį, kad socialinė parama varguoliams gali būti jautri, efektyvi ir kokybiška. AČIŪ LABAI!

Rodyk draugams

Artėjančią Pasaulinę maisto dieną švęs ne tik maitintojai ir valgytojai - ją minės ir blogeriai. Tą dieną verta padaryti kažką tokio, kad atkreipti žmonių (draugų, visuomenės) dėmesį į su maistu susijusias problemas. Maisto švaistymas, nepriteklius, prasta mityba, chemija maiste - visos temos tinka.

Kulinarijos paslapčių žinovė, TV laidų vedėja ir blogo rašytoja Beata Nicholson šiemet ta proga sumanė surengti kulinarinį-filantropinį vajų.

Jo esmė - surengti kuo daugiau vakarėlių (vakarienių, pusryčių, piknikų, pasėdėjimų prie alaus ar kavos su pyragu), kurių dalyviai už skanias vaišes sumestų pinigėlių ir pervestų juos nepasiturinčiųjų maitinimui.

Man ši idėja labai patiko - todėl Į SVEČIUS KVIEČIU IR JUS!

Tiesa, kviečiu ne pas save :) Dar įdomiau - KVIEČIU APSILANKYTI LABDAROS VALGYKLOJE!

Gal pamenate, gal ne, esu lankęsis daugelyje vargšus maitinančių valgyklų, ragavęs maisto. Buvo smalsu, o tai, ką pamačiau, viršijo bet kokius lūkesčius. Manau, kiekvienas apsilankęs ten, pakalbėjęs su lankytojais patiria stiprius, įsimintinus išgyvenimus.

Tai va, nuo to laiko vis labiau draugauju su mano manymu geriausia labdaros valgykla Vilniuje - Ekklesia. Neseniai ji atidarė naują padalinį Naujoje Vilnioje - apsilankę ten buvome maloniai nustebinti. Puikiai įrengta, šviesu erdvu - nustebsite pamatę.

Su valgyklos šeimininke Larisa į svečius pasikviesime ir būrį valgykloje kasdien lankančių žmonių - padarysime nedidelę šventę - skaniai pavalgysime, pasibūsime, pasikalbėsime apie gyvenimą, pavartysime nuotraukų. Tie žmonės it gyvos knygos - kiekvieno istorija galėtų tapti geru romanu.

Taigi - maloniai kviečiu! Veiksmas vyks šeštadienį (spalio 15 d.) nuo 18:30. Valgyklą nesunku rasti (Gerovės 29, Naujojoje Vilnioje), nors afišos ir nėra - bet susirinkime apačioje. Jei reikia smulkesnės instrukcijos, kaip ten nuvykti - nesidrovėkite parašykite komentare, ir papasakosiu :0)

A, tiesa - gal smalsu sužinoti, ką valgysime? Valgyklos moterys gamins iš tų produktų, kaip įprasta (daugiausia maisto valgykla gauna iš “Maisto banko”). Turime dovanotų moliūgų, tad ragausime puikios moliūgų sriubos. Pagrindinis patiekalas - įdaryti baklažanai (vegetarai ir veganai - įspėkite iš anksto, Jums paruošime irgi). Aš užraugsiu naminės giros, desertui su arbata ar kava ragausime keptų obuolių su vanilės padažu.

Turėsime aukų dėžutę, į kurią garbių svečių prašysiu paaukoti, kiek širdis nori ir kišenė leidžia - visos lėšos bus skirtos nepasiturinčių maitinimui.

Taigi - maloniai kviečiu! Jei dalyvausite, parašykite man į ilgius@delfi.lt arba skambtelkite 8 699 85259.

IKI GREITO!

Rodyk draugams

Ne, čia ne apie miuziklą. Tokia mintis toptelėjo, ryte stebint šiukšlių konteineryje besikapstančią moterį.

Abejinga praeivių žvilgsniams, ji rinko maisto atliekas ir valgė. Tinkamumo vartoti tekstas paprastas - ragauti, ir jei neskanu - spjauti ten pat į konteinerį. Veidas mėlynas nuo “flakonų“. Vargo vakarienė (ar pusryčiai, šiuo atveju).

Prie ko čia katės, sakysite. Katės būna naminės ir laukinės. Vienos išpuoselėtos, žvilgančios, kitos nušiurusios, apšepusios. Bobulyčių dėka yra ir tarpinė rūšis - puslaukinės, artyn prisileidžiančios maitintojas. Už veislinius kačių jauniklius žmonės pagatavi pakloti šimtus ir tūkstančius eurų; gi beveislius kačiokus be skrupulų šmakšt į maišą ir į upę.

Atrodo, tokios skirtingos katės, ir tuo pačiu taip panašios. Taip ir žmonės.

Nelygu, kur pasisekė gimti, kaip pasisekė augti. Nebūtina lyginti Somalio ir Liuksemburgo - gerokai skirtingu žmogumi gali užaugti tame pačiame Vilniuje gimęs geroje šeimoje ir tabore.

Namus praradę greitai sulaukėja, o štai prijaukinti laukinius užtrunka gerokai ilgiau. Ir ne vien kates.

Socialinių taisyklių nepaisančius (nedirbančius, vagiančius, elgetaujančius, bele ką valgančius, geriančius ir kitaip vartojančius) “laukinius” labai sunku suintegruoti į visuomenę. Kaip kokius mauglius, priklausomybes turinčius asocialus sugrąžinti į normalų gyvenimo ritmą reikia milžiniškų pastangų, užsispyrimo ir kantrybės. Mission impossible?

Ar galime, ar turime šalia savęs toleruoti tuos, kurie gyvena kaip tie konteinerių katinai? Ar turime, ar galime jiems padėti?

Rodyk draugams

Sunkiai lengva

2011-07-19

Po pusmetį trukusių prisiruošimų ir įsikalbinėjamų galop ėmiausi laikytis dietos. Žinia, mėgstančiam gaminti ir valgyti, polinkį į atsargų atidėjimą vyrui netrunka iš lengvojo krašto puolėjo tapti sumo imtynininku.

Krepšinio aikštelėje Shaquille‘o svoris gal ir padeda ginantis savo baudos aikštelėje, bet vis labiau trukdo aštriau užpulti ir aukščiau pašokti, greičiau dyla sąnariai, nekalbant apie „pompą“. Duomenys rodo, kad dėl viršsvorio mano kūnas tarsi 7 metais biologiškai senesnis, o tai žinia nieko gero.

Dietologas paskaičiavo, kad tokiam diktam vyrui kaip aš tvarkingai metant svorį reikia valgyti iki 2100 kcal per dieną. Skamba visai nemažai, juolab kad bent pusvalanduką sportuojant kasdien taip turėtų nukristi 5 kg per mėnesį.

Po pirmos savaitės patirties, galima pasakyti kelis dalykus. Minusai:

1. Dieta atima laiko. Praktiškai visą maistą turi ruošti pats, svertis svarstyklėmis. Visuomenines maitinimo įstaigas bent kuriam laikui teks pamiršt.
2. Dieta gyvenimą verčia sanatorija. Ir ne gerąja to žodžio prasme. Valgyti pagal grafiką, dažnai prėskai, niekada pakankamai. Vien vandeniu su citrina ar pu-erh‘u seilėtekio nesustabdysi. Žinoma, gyventi galima, bet energijos mažiau, gyvenimo dinamika lėtėja, o vakare būni piktc. Su draugais mieste ar vakarėlyje esi priverstas keistai elgtis ir aiškintis.
3. Dieta nepadeda taupyti. Nors maisto suvalgai mažiau, ingredientai brangesni. Po 50 g sūrio ar 120 g krūtinėlės lengvai nenusipirksi.

Pliusai? Nežinau, ar smunkančias kelnes galima laikyti pliusu, bet lengvumo ir geresnės (tikėkimės) sveikatos privalumai turtėtų pasimatyti ilgesniame laikotarpyje.

Ką reiktų keisti?

Pirma – išimti iš valgiaraščio keistus patiekalus, kurie valgymą paverčia „baltymų, angliavandenių ir riebalų priėmimo procedūra“.

Antra – geriau paaiškinti, kas visgi svarbu – nevartoti kažkokių produktų ar jų derinių, vartoti tiksliai nustatytą kalorijų kiekį, ar kaip ten. Nes vienur nurodant tikslius gramus ir produktus, kitur paliekant pačiam nuspręsti, ką reiškia „mėgstamos daržovės“ ar „porcija“.

Galop, sunku sriubą ar plovą gaminti kartą per savaitę po vieną porciją 200 gramų – reiktų įvertinti, kad kai neretai praktiškai valgyti tą patį dvi dienas iš eilės. Žinoma, pusryčius ir užkandžius galima kaitalioti dažniau.

Žodžiu – keletą mėnesių taip gal ir galima pagyventi. Tolimesniems laikotarpiams norėtųsi daugiau kūrybos ir džiaugsmo virtuvėje…

Ir dar - įdomu, ar pavyktų laikantis dietos pramisti už 4 litus per dieną (http://ilgius.blogas.lt/tag/maistui-4-ltd)? Gal pabandom? Ką manote Jūs?

Rodyk draugams

Taip taip, jau ne vienam tapo įpročiu pavasarį ir rudenį dalyvauti “Maisto banko” akcijoje, kuri vyksta daugelyje Lietuvos miestų Maxima, Rimi, Iki, Prisma, kai kuriose Norfos parduotuvėse.

Kasmet galvoju, ką čia geriau paaukojus - miltų ir aliejaus, ar kruopų bei mėsos konservų? Paskaičiavau, kad daugiau pamaitinti pavyktų pirmu variantu, tik gal ne taip visavertiškai. Ką Jūs patartumėte?

Šiam reikalui paprastai skiriu apie 25 litus. Daug čia, mažai? Jei kiekvienas tiek įnešim į bendrą aruodą, tikrai susidarys milijonas :)

Taigi, tuoj prasidės - penktadienį nuo 15 iki 21, ryt nuo 10 iki 20. Taip kad netrukus ir žygiuosiu. O kaip jūs?

Šeštadienį akcijoje sudalyvaus ir kelios įžymybės. Smalsu būtų pašnekinti visažinį Algimantą Čekuolį ar Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, ką? O gal žodžio kišenėje neieškantį Svarą? Mane suprantama labiausiai intriguoja Oksana Pikul - buvau nustebintas jos visai ne olialialietiško malonaus geranoriškumo ir iškalbos, ir jautrumo socialiniam reikalams. Jei netikite, patys prisijunkite prie Oksanos šeštadienį 18.00 naujai atsidariusioje Minsko IKI - galėsit įsitikinti.

Žodžiu vienu - sudalyvauk, ir draugą paragink ;)

Rodyk draugams