BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nagi nagi -šiandien turėtume minėti Laisvės (liberalai, aū) ir Tarptautinę blogų dieną. Ta proga sveikinu visus rašytojus! Prisimindamas matytą dokumentinį apie Birmos VJ, interneto cenzūrą įstabu, kad šiuodvi progos sutapo. Kažkas yra pasakęs, kad internetas yra tikriausia totalitarizmo ir talibanščinos plėtros prevencija. Taigi - laisvę rašymui (ir skaitymui)! 

Bloginame (ar mikrobloginame socialiniuose tinkluose) jau praktiškai visi - nuo “pasaulį sveikinančių” mokinukų, romanų grafomanų, mamų ir supermamų, korporacijų, pensininkų, politikų. Na, gal dar ne kiekvienas, bet bloginimo statistika įspūdinga.

A.Užkalniui teisingai nepatinka tas “jei gali nerašyti - nerašyk”. Nes komunikavimas, bendravimas ir dalinimasis pasirodo yra esminiai laimės komponentai.

Taip kad rašykime laisvai ir būkime laimingi. Nesvarbu, ar mus skaito dešimt, ar dešimt tūkstančių friendų :)

Atsigręžęs atgal matau, kad ne visus sumanymus pavyko realizuoti. Pasižadėkim sau naujais bloginimo metais rašyti dažniau. Skurdas, savanorystė, mažumos, pilietinė visuomenė, mityba, muzika - bet galite temas siūlyti ir jūs - taip įdomiau :)

PS - ir su pergale visus!

Rodyk draugams

Procentas

2010-07-27

Trečdalis bedarbių turi neoficialių pajamų. Trečdalis cigarečių kontrabandinės. Trečdalis ekonomikos šešėlyje. Valdo dešinieji, bet individualus verslas per metus sunyko kone dviem trečdaliais. Kas bus, kai į valdžią ateis kiti? Ar ne todėl pusė mūsų nežino, už ką balsuoti?

Šalyje mažėja jaunimo, daugėja babyčių (vidutiniam diedukui mūsuose nelemta ilgai pensija mėgautis). R.Valatkos nurodomi procentai verčia piešti apokaliptines ateities vizijas. Bus mums kaip kokiems moldavams ar tadžikams. Mums dabartiniams pusamžiams vyrams “pačiame jėgų žydėjime” nematyti ramios senatvės su padoria pensija (nebent nešti kudašių ten, kur minimas didesnis už mūsų vidurkius).

Sethas Godinas rašo, kad užtenka vos 15 proc. pokyčio, kad verslas sunyktų. Arba įvyktų proveržis. Neatrodo neįmanoma. Tačiau kaip?

Štai tūlas Howardas Rheingoldas teigia, kad užtenkia vos 1 procento. Įtraukime vieną procentą klientų, tikslinės grupės atstovų į produkto/paslaugos/proveržio kūrimą. Ir įvyks pokyčių magija. Nes inovatyvūs pokyčiai/proveržiai nevyksta neorganizuojant tikro suinteresuotųjų dalyvavimo, nepasitikint spontaniška visuomenės savitvarka. Imitacijos ir simuliacijos deja nesiskaito.

Galvoju, ar kolektyvinėmis pastangomis sugeneruoti inovtyvius pokyčius pajėgūs naujai gimstantys judėjimai - “Tapk laisvas“, Taip, “Mūsų reikalas“, “Aš Lietuvai” etc.? Ką apie tai manote jūs? Brūkštelkite komentarą ;)

Rodyk draugams

Neapykantos veidai

2010-05-09

Homoseksualų eitynėse “Už lygybę” (aka Baltic Pride) dalyvavę šiapus ir anapus tvorų daugelis pasijutome esą kertinio istorinio įvykio dalyviais.

Būdami taip arti Rusijos, Baltarusijos tiek geografiškai, tiek istoriškai, gavome pajusti, kaip trapi mūsų demokratija, ir kaip svarbu branginti laisvę. Ir visgi jausmas, kad laimėjome.

Kaip anądien su tualetinio popieriaus rulonais prie Pakso prezidentūros, jautėmės išėję ginti teisės laisvai gyventi. Šalia įtūžiu tvoskiančios juodmarškinių minios nesijauti ramus, saugus, teisus. Neramu - ar aplink susirinkę bendraminčiai, ar tiesiog žiopliai. Vienok smulkių incidentų metu visgi buvo matyti, kad minia pasiruošusi duoti atkirtį. 

Skaitydamas praeito amžiaus 20-30 m. Vokietijos istoriją, vis bandau atsekti, kada buvo tas kritinis momentas, kada jėgų persvara nusvėrė brutalių agresorių naudai. Atsakymo nerandu - revoliucijų, perversmų ir sukilimų virtinė, kaip būdas spręsti visuomenės problemas, gena gilyn į istorijos miglas. Bet nepasimokę iš istorijos klaidų yra pasmerkti jas kartoti. Šiandien priešu paskelbtas gėjus, žydas, čigonas, rytoj musulmonas, liberalas, laisvamanis, poryt bet kuris, įtartas savarankiškai pagalvojęs ar drįsęs abejoti viena tiesa.

Todėl reiktų atidžiau nagrinėti nacionalistų radikalų retoriką, ir duoti atkirtį kiekvieną kartą, kai peržengiama riba. Atviri įžeidinėjimai, neapykantos kurstymas, raginimai susidoroti su kitokiais - neabejoju visa tai šeštadienį buvo daugel kartų užfiksuota. Reikia tikėti, kad visa tai atsakingos institucijos įvertins, tskant kas yra kas Lietuvoje.

Štai tūlas, pasak wikipedijos, politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas Marius Kundrotas. Jaunalietuvių, tautininkų veikėjas, be penkių minučių konservatorius. Nuotrauka daugiau nei iškalbinga.

Šalia jo kadre netilpęs stovi Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) tarybos pirmininkas Tomas Šalkauskas Šeimos gynimo centro pirmininkas Justas Subačius, kursai minioje ginkluotas megafonu rėkavo ”homoseksualai prievartauja mūsų sąmonę” ir pan. Tos NŠTA tarybos narys yra ir Algimantas Ramonas, kurio liūdnai pagarsėjusi pati R.Dagio trumpą kadenciją buvo Socialinės apsaugos ir darbo viceministre. Pamenu ministras Dagys buvo sukvietęs nevyriausybininkus pasitarti, kaip kartu krizei į atlapus kibti. Tai tas Šalkauskas Subačius pirmasis čiupo mikrofoną ir pusvalandį dėstė, kad dėl krizės kaltas “Gender loop“as. Dagio-Ramonienės svita klausėsi pritariamai linkčiodama.

Na, bet iš mūsiškių talibų ko norėti. O va garsesnės tradicinių partijų pozicijos pasigedau. Ir tas baikštus tylėjimas nieko gera nežada.

Rodyk draugams

Tada, kada

2010-03-11

20 metų ši šalis laisva. Laisva?. Kiek dar metų turi praeiti, kad galėsime čia gyventi laisvi, orūs ir laimingi? 

Kada kovo 11-tą katedros aikštėje ne žiūrėsime į žygiuojančius nacius, o klausysimės Vilniaus gėjų choro. Kada “prezidentai” neparkuos neįgaliesiems skirtose vietose. Kada šunis ne mėtysime nuo tiltų, o apdovanosime už tarnavimą žmogui. Kada skriausti moteris neateis į galvą ne todėl, kad jos lanko savigynos kursus. Kada senukai savo pyktį lies ne mitinguose, o diskotekose. Kai leisime uždirbti žmonėms, ne versime juos nusikalsti. Kai ne drausime alų pirkti po dešimtos, o kviesime turistus kartu papsėti taikos pypkutę. Kai džiaugsimės ir vertinsime, kai kas nors ką nors įdomaus pastato, o ne atvirkščiai. Kai psichikos neįgalieji nebus kankinami, o džiaugsis gyvendami tarp mūsų. Kai mūsų turtuoliai nepiktins mažutėlių besipuikuodami prabangiais žaisliukais, o taps dosniais gerų darbų mecenatais. Kai sms’sus siųsime ne ką nors sodindami į karštą kėdę, o gelbėdami nukentėjusių nuo nelaimės gyvybes. Kai mylėsime save ir savo artimą ne žodžiais, o darbais. Tada. (Turbūt).

Ar tai įmanoma? Ką turime daryti, kad Ten patektume?

Rodyk draugams

Vietoj sveikinimų

2009-12-24

Prisiminiau istoriją. Rudenį jau temstant pavežėjau nuo Kauno tranzuojančią moterį. Pradėjau šnekinti, kur ir kaip. Pasirodo, gyvena Kaišiadoryse, buvo Kaune sūnui pratęsti biuletenio. (Nieko sau, galvoju - įdomu.) Pasirodo, sūnus, pasirodo, po avarijos, susidūrė su kažkuo, vertėsi, lūžiai kojų etc. Gyvas liko, nes nebuvo prisisegęs saugos diržo - išsviedė iš mašinos. Iš auto liko tik laužo krūva.

(Prisiminiau diržus, nes šiemet mieste du kartus buvau baustas be diržo važiuodamas; nesvarbu kad, kilometrą, nesvarbu, kad po darbo max. greitis 40 km/val. Su žiūronais pažeidėjus gaudę policininkai turėjo nurodymą papildyti šalies biudžetą, prisidengiant rūpesčiu dėl mano saugumo. Na bet tai visai kita tema).

Vyro žmona, moters marti, pasigimdė, vaikui suėjo du metai. Norėtų sugrįžti iš motinystės atostogų dirbti, bet darbdavys pasakė, kad nebepriims. Nebeliko ką daryti , kaip tik keltis su vyru gyventi pas motiną. Gyvena keturiese iš motinos pensijos, 500 su kapeikom.

Klausiu, kaip išgyvena? Sako - yra daržas, pasiaugina bulvių, morkų, kopūstų. Atsitiktiniai uždarbiai - obuolius pvz. rinko. Už krituolių kg siūlė 7 ct. Tai sako keletą pijokėlių prikalbėję sudarė brigadą, per dieną visi uždirbo 60 lt.

Bet moteris nesiskundė, neaimanavo. Tvarkingai apsirengusi. Pamačiau laikant nešulį - sakau, ką vežatės? Sako, didmiestyje pigiau rado kaulų sriubai. Nusistebėjau, negi Kaišiadoryse nėra? Kaune pasirodo pigiau.

Va taip gyvena žmonės, šalia mūsų. Nežinau, ką jiems reiškia premjero panegirikos apie tai, kad šaunuoliai lietuviai kantriai pakelia krizės negandas. Nežinau, ar ką nors paguodžiamo, padrąsinamo gali jiems pasakyti Grybauskaitė, Degutienė, Jankauskas. Va skaitau politikų siunčiamus elektroninius banaliai-formalius sveikinimus ir galvoju - pošimts, padarykime ką nors, kad tų žmonių gyvenimas taptų šviesesnis, sotesnis, rytojus tikresnis.

Ar galime ką nors tikrai gero padaryti? Ne  užsakomą sveikinimą rajono laikrašty, ne naują žvaigždžių šou ar serialą per tv, ne naują loteriją, ne labdaros niekutį, ar pažadą apie naujus ES struktūrinius milijardus. Ką galime padaryti mes, jūs, aš?

Žvelgiant į metų galą norisi susumuoti, kas padaryta; brėžti brūkšnį, ir spėtikaip seksis toliau . Tyliai sau pasižadu, kad kiek galėdamas stengsiuosi daryti tokius darbus, kurie bus naudingi tokiems žmonėms, kaip mano sutikta pakeleivė.  Padėsiu "Maisto bankui" plėsti savo veiklą, kad kuo daugiau tinkamo maisto pasiektų tuos, kurie neprivalgo. Padėsiu savanoriškoms organizacijoms pritraukti daugiau nemokamos darbo jėgos - taip galėsime drauge daugiau pasiekti. Padėsiu Pilietinės atsakomybės fondui plėtoti filantropiją. Padėsiu prieš skurdą kovojančioms  ir vystomojo bendradarbiavimo nevyriausybinėms organizacijoms , kad jos našiau galėtų dirbti savo gerus darbus. Padėsiu visiems paprašiusiems gerus darbus darantiems, jei tik galėsiu. Kad tik užtektų laiko ir sveikatos.

Padėkite ir Jūs. Gražių švenčių.

Rodyk draugams

Prisipažinsiu, nuo Sąjūdžio laikų neskaičiau “Atgimimo”. Sprendžiant iš to, ką ir kaip kalba šio leidinio veidas I.Makaraitytė, buvau susidaręs įspūdį, kad tai kritiškas, nepriklausomam išsilavinusiam skaitytojui skirtas leidinys. Viešosios įstaigos valdomas, valstybinio spaudos rėmimo fondo remiamas - geros reputacijos, vienžo.   

Kaip tatai nustebino po “Atgimimo” vėliava Delfyje publikuotas tūlo Ričardo Čekučio paskvilis “Romai groja, valdžia šoka“. Apie čigonus kaip gaują viešai rašantis seimo nario padėjėjas ir žurnalistas tikrai turėtų būti nuodugniai ištyrinėjęs situaciją tabore. Tačiau šis mažai žinomas visuomenės veikėjas regis tiesiog oponuoja Vilniaus vicemero Stanislovo Šriūbėno spaudos konferencijoje išdėstytomis vizijomis

Dabartinė Vilniaus valdžia savo pirmtakų ydinga maniera baudžiasi išspręsti “čigonų klausimą”. Nežinau, ar paties A.Zuoko, ar savivaldybės saugaus miesto vadų iniciatyva be teismo parodomai nugriauti pora statinių tabore baigėsi kaltinimais žmogaus teisių pažeidimais ir priteistomis sumomis. Vėliau čigonų klausimą šnekomis baudėsi išspręsti frontovykai Algis Paleckis ir Audrius Butkevičius. Arčiausiai reikalo esmės buvo pasislinkta, kai Vyriausybė pernai numatė skirti lėšų atlikti galimybių studijai apie taboro būsto klausimo sprendimą. Užslinko krizė, pinigų neliko. Dabar gi garbūs miesto galvos vėl pradėjo ankstyvas kalbas apie kilnojamų namelių statybas, nei turėdami tam lėšų, nei išsiaiškinę, kad tai atneš pageidaujamų rezultatų.

Čigonai Europoje klajoja nuo XIV a. Vienu metu Europoje pakako būti čigonu, kad netektum gyvybės arba būtum išsiųstas ilgiems metams irkluoti galerose. Lietuvoje požiūris į čigonus nebuvo toks negatyvus. Šiandien čigonai - didžiausia ES etninė grupė. Anksčiau klajoję, dabar daugumoje sėslūs; prisitaikę, išmokę gražbylystėmis, papirkimais, juokais, apgaule ar bauginimais sukurti nematomą savo bendruomenės sieną. Sunkiai suprantami, neprisileidžiantys, randantys sau veiklos nišą įstatymo paraštėse. Kontrabanda, nauda iš nereikalingų, ”blogai saugomų” gėrybių, pramogų verslas. Tyrėjai sako, kad tabore gyvenančio mėnesio pajamos yra apie 4000 lt. Kad į taborą (savotišką kolektyvinį ūkį) patekti reikia susimokėti duoklę. Todėl iš taboro mažai kas nori išsikraustyti, nepaisant deklaruojamo skurdo. Kalbose su savivaldybe čigonus labiausiai domina galimybės privatizuoti valstybinę žemę. Taigi, reikia gerokai pasukti galvą, devynis kartus pamatuoti prieš kertant gordijaus mazgą. Aš pats manau, kad geriausa būtų toje teritorijoje statyti specializuotus socialinės priežiūros namus, kur galėtum ir būsto ar kitas problemas spręsti, ir lengviau vykdyti nusikalstamumo prevenciją. Taboro vietiniai liudija, kad Zuoko dėka įvesto sustiprinto patruliavimo ir stebėjimo dėka narkotikų buvo sumažėję.

Bet regis lengviausia šaipytis iš pastangų problemą spręsti miesto valdžiai siūlant nemokamai pastatyti narkotikų laboratorijas. Nors Europos Sąjunga pripažįsta būtinybę čigonų integracijai skirti specialų dėmesį, juodašimčiai purkštauja, kad tarp tautų esama lygesnių už lygias. Ir jei nestebintų kokio Murzos raginimai taborą aptverti tvora ir padegti, tai valstybininkams konservatoriams derėtų atidžiau rinktis talkininkus, vengti nacių noriai cituojamų veikėjų. V.Laučiaus pastabos apie Lietuvoje neįvykusį modernų konservatyvizmą itin taiklios.

“Atgimimas” spausdino garbaus istoriko ir visuomenininko Antano Kulakausko atsaką Čekučio talibanščinai, tačiau norint tai paskaityti turėčiau susimokėti. Nusidažyti geltonai labai lengva, tik va po to vėl išsibalinti šiam leidiniui gali ir nepavykti.

Rodyk draugams

Pamatęs, kad čia ir facebooke ėmė formuotis būrelis drąsuolių, pasitariau su “Maisto banko” draugais ir štai ką sugalvojome:

1) Eksperimentą 4 savaitės - su 4 Lt maistui per dieną pradedam nuo pirmadienio, rugsėjo 7 d., ir baigiam šeštadienį, spalio 3. Visus norinčius kviečiame prisidėti :) Kodėl 4 savaitės - atrodo, kad tiek būtų pats tas autentiškam patyrimui. “Maisto bankas” žada keturnedėlio pabaigoje surengti meet’ą, kur galėtumėme atšvęsti it kokie musulmonai ramadano pabaigą.

2) Aš jungiuosi prie “Maisto banko” blogo ir tenai rašysiu savo įspūdžius. Visus eksperimento dalyvius akinu sekti pavyzdžiu ir ten prisijungti (neturėtų būti sudėtinga, MB blogas irgi yra ”proudly powered by WordPress“). Jei nusprendėte reikale dalyvauti, bet į blogerių gurguolę negužėti - plz praneškite (komentaruose čia ar MB bloge), kad nuo pirmadienio 4 dienas valgysite už 4 litus. 

3) Ištverminguosius ir kūrybinguosius quest’o dalyvius “Maisto bankas” žada apdovanoti specialiais marškinėliais (T-shirtų perspektyva džiugina, tik bus sunku rasti XXXL dydį :).

Na ką go - šiandien žygiuosiu parduotuvėn dairytis kainų ir kurpti optimalios mitybos taktikas suvaržyto raciono sąlygomis. Savaitgaly turiu atiduoti skolą - komentarą apie čigonus. Tad stiprybės - nuo pirmadienio startuojam :)

Rodyk draugams