BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Juokingi rinkimai

2011-02-23

Realiai renkame didesnę pusę savivaldybių tarybų vietų. Tarkim sostinė turi 51 deputatą, realiai mūšis vyksta už 26 kėdes, na plius dar pora-trejetą opozicijos lyderiams. Kur nors Vilniaus ar Ukmergės rajonuose dar paprasčiau - ten 25 vietas dalinasi per pusę.

Vilniuje kaip taisyklė valdžia atitenka kelių partijų koalicijai. Tiesa, Vilniaus rajone (kur “balotiruojuosi” ir aš) didele dauguma laimi lenkai, tačiau daugelyje savyvaldybių koalicijos klijuojamos iš du, tris ar keturis tarybos narius turinčių partijų. Tiesa, dabar į žaidimą dar įsimaišo ir nepartinių sąrašai.

Tai kurių galų partijos rinkimų sąrašiuose “išstato” dešimtis statistų? Juk nėra prasmės grūstis per reitingavimą į sąrašo viršų - natūralu, kad sąrašo viršuje yra žmonės, pasirengę būti merais, vicemerais ar užimti kitus strategiškai svarbius politinius postus savivaldybėse. Būdamas keliasdešimtu numeriu politikas-statistas vargu ar turi motyvacijos stengtis, agituoti balsuoti ”už save” - vargu bau ar tai partijai atneš daug balsų.

Juokingi ir bandymai rinkėjus įtikinti, kad taryboje dirbs išrinkti VIPai - garsūs sportininkai, aktoriai, dainininkai ar šokėjai. Tiesa, yra išimčių, kai šie VIPai sėkmingai tampa politikais. Vienok normalu rinkti politikai akivaizdžiai pasišventusius žmones, juos pakankamai išviešinant. Antraip kvietimai balsuoti už Chucką Norissą taps vis veiksmingesni.

Tad ar ne geriau būtų partijoms pozicionuoti savo vietos politikai pasišventusius lyderius, viešumoje sukti jų nuopelnus, pasiekimus ar unikalius pažadus? Drauge pademonstruoti turint veiklos programą ar konkretų planą, taip pat būrį kiekvienos iš savivaldos kompetencijai priklausančių sričių profesionalų - vadovų, administratorių, mokslininkų ar aktyvistų, tarp rinkimų nuosekliai dirbančių teminiuose partiniuose komitetuose ir pasiruošusių reikalui esant ateiti dirbti savivaldybėn ir įgyvendinti programinius pokyčius. 

Tada nereikėtų švaistyti išteklių kabinėti patvorius plakatais tipo “Aš xxxmokratė Zosė Drazdauskaitė, pasitikėkite manimi, mano numeris 17, o partijos - 129″. Iš laiptinių nereiktų šluoti apgailėtinų Jonų ar Stanislovų lankstukų ir skrajučių.

Tada būtų lengviau marketinti partinius prekės ženklus. Tarkim, balsuoji už A.Zuoko “Taip” - ir matai lyderius, matai komandą, matai pagrindines idėjas. Balsuoji už liberalcentristus - balsuoji už dar vieną kadenciją tikėtina vicemeru sėdėsiančius lankstaus liežuvio Babravičių ar statybinių nuoplovų profesionalą Šriūbėną.

Žodžiu, idėjos, spalvos ir realūs vadų veidai ir sąrašo numeriai susivestų į vieną darnią visumą. Nebereiktų vargti žonglieruojant tuščiomis ”mažų kainų”, “saugaus miesto”, “darbo vietų kūrimo” ir panašiomis teminėmis abrakadabromis. Juolab kad individualūs partijų pažadai negali būti pažodžiui vertinami žinant, kad po rinkimų joms teks dirbti koalicijose ir daryti vienokias ar kitokias nuolaidas ar išlygas. Rinkėjams daug įdomiau būtų žinoti potencialias tų koalicijų bei galimų kompromisų ribas.

Tad nenuostabu, kad daugumai žmonių rinkimai kelia frustracijos jausmą, tarsi dalyvautumėme kažkokioje keistoje (jei ne sukčių) loterijoje. 

Rodyk draugams

Stebuklinga sunka

2011-01-23

Per teliką rodo kažkokias Vynotekos siūlomas Noni sultis. Pirmakart kai pamačiau kainą, žagtelėjau - 49,99 Lt už buteluką. Gal klaida, gal 4.99? Nu bet ne, tą kainą matau vėl ir vėl. Jėzuliau mieliausias!

Pagūglinam - na žinoma, tai dar vienas stebuklingas duper-puper maistas-vaistas nuo vėžio ir kitų baisių kvarabų. Pasirodo, nenaujas dalykas, jau senokai platinamas privatininkų. Internete komentatoriai pliekiasi - vieniems padeda, kiti sultis šūdu pravardžiuoja.

Juo tolyn, juo labyn stiprėja jausmas, kad jei produktą smarkiai reklamuoja, nėr jis toks ir geras. Kur žmogeliui gauti objektyvios informacijos, kaip čia yra iš tiesų? Placebas ar indėnų ezoterinis išganymas? Kaip patikrinti Noni, Crocks, Actimel ir kitų vilioklių suktus teiginius?

Citata: “Nors Havajų gyventojai naudojosi indinės morindos galingomis gydomosiomis savybėmis tūkstančius metų, indinės morindos populiarumas visame pasaulyje išaugo per pastarąjį dešimtmetį, paskelbus naujausius mokslinių tyrimų duomenis, rodančius, kad indinė morinda gali būti veiksmingu vaistu nuo vėžio, analgetiku ir net pristabdyti senėjimo poveikį.” Jamam?

Štai visažiniai rašo, kad komerciškai šios indiško šilkmedžio vaisų sultys pradėtos platinti 1992-aisiais. Dabar tai - šimtų kompanijų miljardinis biznis. Ar toks lengvatikių patiklumo potencialas, ar stebukladarių sulčių veiksmingumo įrodymas? Nuo 2004 metų ėmė sklisti įvairių institucijų informacija apie nepagrįstas turbo-sulčių prekeivių apeliacijas į mokslinius gydomojo poveikio tyrimus ar įrodymus. Maža to, pasigirdo skundų apie sveikatą žalojančius šio augalo toksinus. Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad noni sulčių nauda ar žala yra menkai ištirtos.

Stebuklingų mikstūrų pardavėjai ne veltui šundaktariais vadinami. Ar neteisūs mes čia?

Rodyk draugams