BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Varguolio risotto

2012-10-12

Kaip sekėsi veik mėnesį valgyti už 4 litus per dieną, skaitykite čia ;)

Rodyk draugams

Vakar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje svarstėme naujus 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos finansavimo prioritetus. Ministerija siūlo nemažai (šimtus milijonų Lt) skirti bendruomenėms, kurias norėtų įgalinti svariau prisidėti prie žmonių problemų sprendimo pažeme.

Šiandien buvau trumpam užsukęs į Šnipiškėse biurą turintį „Maisto banką” - per visą kiemą išsirikiavusi eilė žmonių laukia, kada prasidės ES paramos maistu dalybos - duos ne tik miltų, kruopų ir makaronų, bet ir cukraus bei aliejaus. Liūdni, suvargę žmonės. Kam jie rūpi, kuriai Vilniaus bendruomenei?

Pėsčiomis eidamas palei penkiaaukščius skaičiuoju po balkonais įsikūrusias benamių kolonijas. Seniai įdienojo, o štai sėdi sutūpę penkiese. Kvepia kaip tarybinėje kirpykloje. Tolėliau apsiklojęs guli barzdotas vyras. Galiu tik spėlioti, koks jausmas gulėti ant kartono darganotą rudens dieną, apsisiautus keliomis palaikėmis antklodėmis.

Greta - kaimynų puoselėjami darželiai, dailiai apkarpyti medeliai, užsėta veja. Priešais - nutriesta tvora. Atsiprašau už vaizdinį, bet matyti, kad žmogaus tuštintasi stovint, ir ne kartą (Jėzau, ką jie valgo!?).

Už poros žingsnių - šiukšlių kalneliu pavirtusi specializuota dėžė šunų išmatoms. Šalia - verslo centras, kuriame įsikūrusi kredito unija ir šviesiais langais masinančios parduotuvės bei grožio salonai. Šalia - XIX a. menantys trobesiai su daržais, vandens kolonėle, malkų sandėliu paverstu žiguliuku ir nusenusiomis obelimis.

Tikiu, kad ne vienam penkiaaukščio gyventojui šie vaizdai yra gerai matomi pro langus ar pareinant namo iš darbo. Ar kas nors imsis asmeninės iniciatyvos padėti, susitvarkyti? Kaip rastis tai bendruomeninei iniciatyvai? Anksčiau buvo apylinkės įgaliotinis, namų valdyba, moterų komitetai, kiemsargiai. Dabar nesuprasi, kas kam priklauso ką daryti.

Dezorganizacija, dezorientacija. Sutikęs laiptinėje žmogų nežinau, sveikintis ar ne - daugelio kaimynų nuomininkų nespėjame pažinti, vieni atsikrausto, kiti išvažiuoja. Grįžęs penkiaaukštin užsidarai savo pasaulyje, užtrauktos užuolaidos ir atidaryti TV ir kompiuterio ekranai padeda akimoju pamiršti aplink supantį nemalonų pasaulį. Nesunku viens-du nusikelti ten, kur norisi - į Facebook‘ą ar į Akropolį. Tokiame atomizuotame, urbanizuotame, globalizuotame pasaulyje kokios dar gali būti bendruomenės?

Už poros namų buv. „Šatrijoje” sėdi savivaldybės socialiniai darbuotojai. Aukštąjį turinčioms krakmolytomis apykaklėmis besidabinančioms moterims ne fasonas eiti gatvėn iš skurdo vaduoti varguolių. Menka alga nemotyvuoja, viršininkai neliepia, o ir toli jie. Apačioje pirmame aukšte - vaikų ir jaunimo klubas. Du trečdalius dienos jis tuščias, palangės pavirtę vietos pijokų suoleliais, nutryptas gazonas prispjaudytas saulėgrąžų lukštų ir nuorūkų.

Gal čia galėtų įsikurti naujos mados bendruomenės centras? Kur kvalifikuotų specialistų komanda su savanoriais kilometro dviejų spinduliu imtųsi spręsti visas akivaizdžiai akis badančias socialines, aplinkos, saugumo, kultūros ir laisvalaikio organizavimo problemas?

Tuoj pat išgirsime - pinigų nėra, patalpų nėra, papildomų žmonių nėra, o turimi nei kvalifikuoti, nei motyvuoti. Sakysite - tai imkime ir perkvalifikuokime tuos žmones? Atleiskime senus, į jų vietą priimkime motyvuotus, išsimokslinusius? Atimkime neefektyviai naudojamas patalpas, pertvarkykime į bendruomenės centrą?

Laukite gynybos iš socialistinių ir populistinių profsąjungų ir partijų. Jų protegavimo dėka ginami „silpnieji” neefektyvūs darbuotojai, stabdomos permainas, konservuojamas status quo. Pinigai išleidžiami, bet naudos sukuriama nepakankamai, nepatenkinamai. Todėl naujų pinigų neatsiranda, sukasi ydingas ratas.

Tad ar ne geriau būtų nebesikabinti į romantines liaudės švietėjų iliuzijas, kad atsiras mistinės bendruomenės, kurių seniūnaičiai ar bendruomenių centrų aktyvistai iškuops mikrorajono problemas? Gal geriau investuokime į mobilias, specializuotas, kvalifikuotas ir motyvuotas komandas, kurioms duokime šias užduotis. Nustatykime laiko tarpą, nurodykime būtinus pasiekti rodiklius, ir skirkime reikiamus pinigus, neprašydami kas mėnesį teikti smulkių ataskaitų ir pieštukus pirkti viešaisiais pirkimais.

Tai gali būti vadinama socialiniu investavimu. Arba vietos bendruomenės problemų sprendimo paslaugos pirkimu, socialinės problemos vs. socialinės įstaigos biudžetu. Štai gal tada atsirastų paskatas stipriems paslaugų tiekėjams jungtis į konsorciumus, vykdyti bendrą veiklą ir operatyviai siekti konkrečių rezultatų, užuot meškeriojus pavienius grantus ir metai iš metų dūsavus, kad niekas nesikeičia ir nieko negalime padaryti.

Jei visos stiprios socialinės organizacijos turėtume tokią bendrą viziją, priverstume politikus ją realizuoti - nes juk galiausiai jie disponuoja mūsų pinigais. Ir tų daugiabučių gyventojų, kurie pavieniui nesusimotyvuoja pasirūpinti po jų balkonais miegančiais ir tvoras po langais nutriedžiančiais benamiais.

Rodyk draugams

Biedna dieta

2012-09-24

Šios savaitės nutikimai sveikai valgant už 4 litus per dieną - skaityti čia: http://blog.maistobankas.lt/biedna-dieta/

Ta proga negaliu nepasidyvyti. Facebook’e sklando raginimas paminėti “tarptautinę knygos savaitę” - čiupti artimiausią knygą, atsiversti psl. 52, ir užrašyti penktą sakinį ant viršaus. Pakliuvo puiki vaikiška knyga apie Nedidelio Protelio Meškiuką - mielai ją skaitome su pirmoku sūnum prieš miegą. Tačiau iškritęs penktasis sakinys tikrai taiklus - “Jis buvo alkanas”. Kursyvu. :)

Laukite tęsinio :)

Rodyk draugams

Fiasko?

2012-09-20

Rašau apie pirmuosius patirtus sunkumus sveikai dietiškai valgant už 4 litus per dieną: skaityti ten - http://blog.maistobankas.lt/fiasko/

Hungry like a wolf! - watch?v=Fci4WYQN2P8

Rodyk draugams

Kaip žadėjęs, vėl metu sau iššūkį - valgyti už 4 Lt per dieną  - tik šį sykį dar ir sveikai, dietiškai.

Apie tai keturias savaites rašysiu “Maisto banko” bloge - jei įdomu, sekite mane tenai ;) Ir palinkėkite sėkmės - lengva nebus ;)

Pirmą įrašą skaitykite čia - http://blog.maistobankas.lt/startas-valgom-uz-4-lt-per-diena/

Rodyk draugams

Netyčia užtikau prieš pustrečių metų “Laisvajame universitete” darytą audio paskaitą apie savo socialinį eksperimentą mėnesį valgant už 4 litus per dieną ir “Maisto banko” kovą su maisto švaistymu - ilgoka, bet perklausiau su nostalgišku malonumu.

Galvoju vasarą eksperimentą pakartoti - knieti sužinoti, kiek pakilusios kainos atsiliepė turintiems kukliausią biudžetą.

Jeigu būtų norinčių panašų iššūkį patirti savo kailiu - praneškite [ilgius@delfi.lt] - drauge eksperimentuoti būtų daug smagiau :)

Rodyk draugams

Ledinis bomžas

2012-02-01

Ar pastebėjote, kad pastaraisiais metais daugėja asocialių asmenų (a.k.a. bomžų)? Ar čia tik mano selektyvus dėmesys?

Vakar praeidamas pro šiukšliadėžes inspektuojančių apyjaunių barzdotų vyrukų stebėjausi veido išraiška - profesionalo susikaupimas, sumišęs su pastanga nereaguoti į smalsiai (įtariai, smerkiančiai, besibjaurinčiai) nužiūrinčius praeivius. Panašius veidus turi prekybose centrų valytojos, viešųjų tualetų budėtojos, kartais ir McDonalde dirbantis studentas.

Žmonių, kaip grybautojai praeinančių pro konteinerius, sutinku vis daugiau - po vieną ir porose (kartais lydimi šuns); jaunesni ir senesni; su intensyvaus alkoholio vartojimo požymiais ir be jų; vyrai, moterys; su maišais, kuprinėmis ir lagaminais. Dirbantys, besiverčiantys, mokesčių nemokantys, toli gražu ne visomis viešosiomis paslaugomis besinaudojantys.

Akylesni galėtų pastebėti, kad kas antras daugiabutis turi savo stacionarų bomžą - it kokį didelį puslaukinį katiną. Po balkonu (ar kokioj pašiūrėj) susisukta benamio gūžta - senos lovos minkšta dalis, pora kaldrų ar miegmaišių, kitąsyk pagalvė, padanga ar koks nuo šiukšlyno parsinešta rakandas. Rūsio langelis naudojamas kaip virtuvinė spintelė keliems stiklainiams, dėžutėms ar skardinėms surikiuoti. Kartais toks migis įrengtas už krūmo - vasarą gali jo ir nepastebėti. (Kita vertus, vasarą gali numigti belenkur - stotelėje, ant suolo ar pakritęs po medžiu).

Vedžiodamas šunį, praeinu pro keturias tokias benamių tskant nestacionarias gyvenamąsias vietas. Nedeklaruotus socialinių ekonominių interesų centrus. Atėjus žiemai, iš jų mano apylinkėse nuolat “veikia” tik viena. Pusamžį, liesą, paliegusį, mėlynu papurtusiu veidu žmogelį ten miegantį ar gulintį matau tai ryte, tai dieną ar vakare. Žmogus atrodo švelniai tariant nekaip.

Žirmūnų ledinis benamis

Žirmūnų ledinis benamis

Dyvijausiu, kad žmogelis gyvena po atviru dangum merkiant rudens lietui. Stebėjausi benamio ištverme, matydamas jį miegantį gruodį ir sausį. Tiesa, žiema buvo šilta. Bet užėjus šalčiams nerimas privertė imtis veiksmų.

Nežinau, ar to penkiaaukščio gyventojai žino suteikę pastogę tokiam “padarui”. Nežinau, ar kam nors rūpėjo. Jau rašiau, kad mieste nėra realių bendruomenių, kurios normaliai turėtų anomaliją pastebėti ir imtis priemonių suteikti pagalbą. Bet panašu, kad padėti negali ir pagalbą teikiančios institucijos.

Termometrui pradėjus rodyti neigiamą temperatūrą, pirmiausia prisiminiau specializuotą bomžams skirtą socialinę tarnybą. Ant tarnybos automobilio nurodytu telefonu prisiskambinti nepavyko. Laimei “bomžovozas” kartais sustoja prie netoliese esančio VPK Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus. Paprašiau kabluką vairuojančio pagyvenusio socialinio darbuotojo pasirūpinti benamiu.

Nežinau, ką socialinė tarnyba nuveikė, bet bomžas toliau miegojo savo vietoje. Lauke -12C, tad skambinu 112. Po keliolikos pypsėjimų pakėlusi dispečerė pažadėjo nusiųsti ekipažą.

Kitą dieną -16C - žmogelis guli savo migyje, tiesa, galvą apsiklojęs jau su dviem kaldrom. Skambinu vėl - patikslino, kurioje penkiaaukščio pusėje.

-19C - ledinis žmogus šiurpina ramiausiai parpdamas spiginant šalčiui. Skambinu bendruoju pagalbos numeriu trečiąsyk. Moterėlė pasitikslina, kur tas balkonas, nuo kurios gatvės skaičiuojant, pasiklausia mano pavardės. Atrodo, kad šįkart bus tvarka. Stovėti ir laukti, kas ir kada atvažiuos, laiko nėra.

Šiandien termometras rodo -23C! Lauke atrodo, tarsi kas smulkiu švitriniu popieriumi žandus trintų. Ir ką jūs manote - šaltyšius guli savo vietoj, muistosi.

Ir ką dabar turėčiau daryti? Veržtis į nabago “privačią” erdvę, pats nudirbti socialinį darbą ir išsiaiškinti, kodėl žmogus miega tokiam šaltyje lauke - o gal jam taip norisi ar patinka?

O jei nepatinka - parsivesti namo ir patiesti raskladušką? Tai kurių velnių moku mokesčius, iš kurių išlaikomos benamiais rūpintis turinčios tarnybos? Akivaizdu, kad nei socialinės, nei gydymo, nei viešosios tvarkos tarnybos nesugeba sukoordinuoti savo darbo ir efektyviai padėti žmogui, kuris dėl socialinių gebėjimų stokos ar/ir dėl priklausomybių nesugeba pasinaudoti socialinės paramos sistemos siūlomais variantais.

O gal turėčiau tarnyboms skambinti vėl (ir vėl, ir vėl), kol neapsikęs? O gal belstis į savivaldybę, kreiptis “aukščiau”? Ar imtis asmeninio projekto ir taisyti padėtį? Rašyti laikraštin? Kviestis televizijas?

Ką darytumėte jūs? Patarkite.

Nieko nedarydami po to gailėsimės. Jau senokai nebematau pernai kelių dažnai kiemuose šmirinėjusių svirdinėjusių bomžų. Abejoju, kad jie tiesiog pakeitė mikrorajoną ar “sėkmingai integravosi į visuomenę ir darbo rinką”. Ko gero, atidavė savo dūšeles Giltinei. Galėjome, turėjome jiems padėti?

Rodyk draugams

Artėjančią Pasaulinę maisto dieną švęs ne tik maitintojai ir valgytojai - ją minės ir blogeriai. Tą dieną verta padaryti kažką tokio, kad atkreipti žmonių (draugų, visuomenės) dėmesį į su maistu susijusias problemas. Maisto švaistymas, nepriteklius, prasta mityba, chemija maiste - visos temos tinka.

Kulinarijos paslapčių žinovė, TV laidų vedėja ir blogo rašytoja Beata Nicholson šiemet ta proga sumanė surengti kulinarinį-filantropinį vajų.

Jo esmė - surengti kuo daugiau vakarėlių (vakarienių, pusryčių, piknikų, pasėdėjimų prie alaus ar kavos su pyragu), kurių dalyviai už skanias vaišes sumestų pinigėlių ir pervestų juos nepasiturinčiųjų maitinimui.

Man ši idėja labai patiko - todėl Į SVEČIUS KVIEČIU IR JUS!

Tiesa, kviečiu ne pas save :) Dar įdomiau - KVIEČIU APSILANKYTI LABDAROS VALGYKLOJE!

Gal pamenate, gal ne, esu lankęsis daugelyje vargšus maitinančių valgyklų, ragavęs maisto. Buvo smalsu, o tai, ką pamačiau, viršijo bet kokius lūkesčius. Manau, kiekvienas apsilankęs ten, pakalbėjęs su lankytojais patiria stiprius, įsimintinus išgyvenimus.

Tai va, nuo to laiko vis labiau draugauju su mano manymu geriausia labdaros valgykla Vilniuje - Ekklesia. Neseniai ji atidarė naują padalinį Naujoje Vilnioje - apsilankę ten buvome maloniai nustebinti. Puikiai įrengta, šviesu erdvu - nustebsite pamatę.

Su valgyklos šeimininke Larisa į svečius pasikviesime ir būrį valgykloje kasdien lankančių žmonių - padarysime nedidelę šventę - skaniai pavalgysime, pasibūsime, pasikalbėsime apie gyvenimą, pavartysime nuotraukų. Tie žmonės it gyvos knygos - kiekvieno istorija galėtų tapti geru romanu.

Taigi - maloniai kviečiu! Veiksmas vyks šeštadienį (spalio 15 d.) nuo 18:30. Valgyklą nesunku rasti (Gerovės 29, Naujojoje Vilnioje), nors afišos ir nėra - bet susirinkime apačioje. Jei reikia smulkesnės instrukcijos, kaip ten nuvykti - nesidrovėkite parašykite komentare, ir papasakosiu :0)

A, tiesa - gal smalsu sužinoti, ką valgysime? Valgyklos moterys gamins iš tų produktų, kaip įprasta (daugiausia maisto valgykla gauna iš “Maisto banko”). Turime dovanotų moliūgų, tad ragausime puikios moliūgų sriubos. Pagrindinis patiekalas - įdaryti baklažanai (vegetarai ir veganai - įspėkite iš anksto, Jums paruošime irgi). Aš užraugsiu naminės giros, desertui su arbata ar kava ragausime keptų obuolių su vanilės padažu.

Turėsime aukų dėžutę, į kurią garbių svečių prašysiu paaukoti, kiek širdis nori ir kišenė leidžia - visos lėšos bus skirtos nepasiturinčių maitinimui.

Taigi - maloniai kviečiu! Jei dalyvausite, parašykite man į ilgius@delfi.lt arba skambtelkite 8 699 85259.

IKI GREITO!

Rodyk draugams

Ne, čia ne apie miuziklą. Tokia mintis toptelėjo, ryte stebint šiukšlių konteineryje besikapstančią moterį.

Abejinga praeivių žvilgsniams, ji rinko maisto atliekas ir valgė. Tinkamumo vartoti tekstas paprastas - ragauti, ir jei neskanu - spjauti ten pat į konteinerį. Veidas mėlynas nuo “flakonų“. Vargo vakarienė (ar pusryčiai, šiuo atveju).

Prie ko čia katės, sakysite. Katės būna naminės ir laukinės. Vienos išpuoselėtos, žvilgančios, kitos nušiurusios, apšepusios. Bobulyčių dėka yra ir tarpinė rūšis - puslaukinės, artyn prisileidžiančios maitintojas. Už veislinius kačių jauniklius žmonės pagatavi pakloti šimtus ir tūkstančius eurų; gi beveislius kačiokus be skrupulų šmakšt į maišą ir į upę.

Atrodo, tokios skirtingos katės, ir tuo pačiu taip panašios. Taip ir žmonės.

Nelygu, kur pasisekė gimti, kaip pasisekė augti. Nebūtina lyginti Somalio ir Liuksemburgo - gerokai skirtingu žmogumi gali užaugti tame pačiame Vilniuje gimęs geroje šeimoje ir tabore.

Namus praradę greitai sulaukėja, o štai prijaukinti laukinius užtrunka gerokai ilgiau. Ir ne vien kates.

Socialinių taisyklių nepaisančius (nedirbančius, vagiančius, elgetaujančius, bele ką valgančius, geriančius ir kitaip vartojančius) “laukinius” labai sunku suintegruoti į visuomenę. Kaip kokius mauglius, priklausomybes turinčius asocialus sugrąžinti į normalų gyvenimo ritmą reikia milžiniškų pastangų, užsispyrimo ir kantrybės. Mission impossible?

Ar galime, ar turime šalia savęs toleruoti tuos, kurie gyvena kaip tie konteinerių katinai? Ar turime, ar galime jiems padėti?

Rodyk draugams

Taip taip, jau ne vienam tapo įpročiu pavasarį ir rudenį dalyvauti “Maisto banko” akcijoje, kuri vyksta daugelyje Lietuvos miestų Maxima, Rimi, Iki, Prisma, kai kuriose Norfos parduotuvėse.

Kasmet galvoju, ką čia geriau paaukojus - miltų ir aliejaus, ar kruopų bei mėsos konservų? Paskaičiavau, kad daugiau pamaitinti pavyktų pirmu variantu, tik gal ne taip visavertiškai. Ką Jūs patartumėte?

Šiam reikalui paprastai skiriu apie 25 litus. Daug čia, mažai? Jei kiekvienas tiek įnešim į bendrą aruodą, tikrai susidarys milijonas :)

Taigi, tuoj prasidės - penktadienį nuo 15 iki 21, ryt nuo 10 iki 20. Taip kad netrukus ir žygiuosiu. O kaip jūs?

Šeštadienį akcijoje sudalyvaus ir kelios įžymybės. Smalsu būtų pašnekinti visažinį Algimantą Čekuolį ar Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, ką? O gal žodžio kišenėje neieškantį Svarą? Mane suprantama labiausiai intriguoja Oksana Pikul - buvau nustebintas jos visai ne olialialietiško malonaus geranoriškumo ir iškalbos, ir jautrumo socialiniam reikalams. Jei netikite, patys prisijunkite prie Oksanos šeštadienį 18.00 naujai atsidariusioje Minsko IKI - galėsit įsitikinti.

Žodžiu vienu - sudalyvauk, ir draugą paragink ;)

Rodyk draugams