BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jau penktus metus mūsų šalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėtojai turi galimybę skirti iki 2% sumokėto mokesčio savo pasirinktai visuomenei naudingai organizacijai ar įstaigai paremti. Tačiau nūnai virš “2% labdarai” pakibo Damoklo kardas.

Taip vadinama procentinė filantropija yra santykinai naujas ir efektyvus būdas paremti viešosios naudos sektorių ten, kur gyventojai neturi pakankamų filantropinio elgesio įpročių ar išteklių. Suteikiant gyventojams galimybę skirti dalį sumokėto GPM, piliečiai nepatirdami papildomų išlaidų gali kasmet skirti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų (nelygu, kiek uždirba) litų ne pelno organizacijoms. 

Tyrimai rodo, kad viena svarbiausių priežaščių, kodėl Lietuvos žmonės mažai aukoja labdaringiems tikslams - jie neturi pinigų. Mūsų tautiečiai labdarai aukoja nedideles sumeles kartą ar du per metus - geriausiai tai iliustruoja SMS aukos TV gerumo dienos proga. Kokiam nors Caritui, Vilčiai ar Raudonam Kryžiui susirinkti iš žmonių po 10-20 Lt kainuotų bemaž tiek pat. Tuo tarpu žmogaus skiriami 2% GMP vidutiniškai sudaro 116 Lt.

Antra vertus, nevyriausybinėms organizacijoms šie pinigai yra ypač parankūs - iš įvairių rėmėjų gaunamos lėšos neretai būna apraizgytos papildomais reikalavimais ir kaštais. Iš “2%” gali sutaisyti staiga prakiurusį stogą ar patenkinti kitus būtinus netikėtai atsiradusius poreikius - o jų NVO veikloje patikėkit atsiranda nuolat.

Galiausiai, nemažiau svarbu yra tai, kad “2% paramai” pastūmėja žmones aktyviau domėtis mokesčiais ir viešojo sektoriaus finansais. Sąmoningesnių piliečių ugdymo geriausias būdas - leisti jiems nuspręsti, kaip turėtų būti išleidžiami jų sumokėti mokesčiai. Organizacijas savo ruožtu ”2% paramai” skatina aktyviau komunikuoti su savo klientais, nariais ir ieškoti simpatikų. Kasmet pusė milijono mūsų šalies gyventojų nusprendžia, kuriai organizacijai - gyvūnų prieglaudai, bažnyčiai ar ligoninei - skirti savo “2%”. O pilietiškai aktyvių žmonių ugdymas yra ir aktualus nacionalinio saugumo uždavinys.

Tai, kad dalis politikų ar publikos kvestionuoja “2 procentus paramai”, manęs nestebina. Taip dažniausiai elgiasi tie, kurie neturi žalio supratimo apie ne pelno organizacijas. Štai Seimo narys E.Tamašauskas lengvabūdiškai postringauja apie tai, kad ”2 proc.” negavę nevyriausybininkai susiras kitų rėmėjų. Realybė tokia, kad valstybės parama NVO veiklai katastrofiškai mažėja, įmonės ir gyventojai taupo, užsienio paramos beveik nelikę, arba ji įkandama toli gražu ne visoms NVO. Nevyriausybininkai prabilo apie užsidarymus. Raudonasis Kryžius anądien guodėsi, kad šiais metais jų gaunamas finansavimas sumažėjo 75 proc. Socialinėms nevyriausybinėms organizacijoms Vilniaus savivaldybė iš 280 tūkst. Lt planuotų lėšų pervedė mažiau nei dešimtadalį, o kitąmet žada lėšų neskirti visai. 

Tamašauskas guodžia - juk panaikintume tik laikinai. Reikia priminti, kad 2002 m. mainais į “2%” taip pat “laikinai” buvo panaikinta pajamų mokesčio lengvata labdarai aukojantiems fiziniams asmenims. Tai va tas laikinumas tęsiasi dar po šiai dienai.

Gera žinia - yra operatyviai “2 proc.” ginti stojusių politikų. Akivaizdu, kad Sodros skylių “2 procentais” neužkaišysi - reikia mažinti valdymo kaštus ir didinti užimtumą. Bet diskusijai įsiplieskus radosi gera proga Seime ar Vyriausybėje ramiai susėsti ir peržiūrėti “2%” veikimą. Nes dilemų yra.

Viena jų - leisti “biudžetininkams” gauti “2%” ar ne. Taip, mes unikalūs, jokioj kitoj šaly biudžetininkai į “2%” įmaišyti nebuvo (čia reiktų dėkoti musiet Šemetai ir kitiems konservatoriams, jei atmintis nešlubuoja). Nemanau, kad biudžetininkai kažkaip baisiai konkuruoja su asociacijomis ir fondais. Uždraudus biudžetininkams gauti “2 proc.”, didesnė dalis valstybinių mokyklų, darželių, muziejų ar ligoninių suskubs steigti savo paramos fondus ar alumni asociacijas - kas irgi pagirtina. Tad “konkurencija” labai nesumažėtų.

Didesnė dilema - kasmet paramą gaunančios nelabai aiškios organizacijos. Kasmet tarp daugiausiai “2 proc.” surinkusių įsimaišo kokia nors mažai kam žinoma organizacija - pvz., ką mes žinome apie vieną iš šių metų čempionių “Gerumo versmė“? Ko gero, turėtumėme daugiau žinoti, kaip dešimtis ar net šimtus tūkstančių mokesčių litų sunaudojo ”2%” gavėjos, ką jos nuveikė. Teisės į “2%” tema glaudžiai siejasi su “paramos gavėjo” (ar “viešosios naudos”) statuso rebusu.

Antra vertus, kaip galėtume užkirsti kelią nesąžiningam priklausomų asmenų (darbuotojų, pavaldinių, pacientų, klientų) spaudimui ir piktnaudžiavimui? Kaip užkirsti kelią organizacijoms, sukurtoms paimti “2 proc.”? Būtina giliau patyrinėti mūsų ir kitų šalių patirtį - tą galėtų pаdaryti VMI ar Statistikos departamentas kartu su nevyriausybininkais. NVO rūpintis pavesta ir VRM; kita vertus, jei dar gyva NVO reikalų komisija prie Vyriausybės, tai tikrai galėtų būti jos veiklos objektas.

Gali atsirasti ir norinčių turėti sąrašą “gerų organizacijų”, vertų gauti “2%”. Asmeniškai manau, kad potencialius centralizuotas sąrašas padarytų daug daugau žalos ”2%” idėjai, nei dabar pasitaikantys piktnaudžiavimai. Bet geriausia būtų detaliai patyrinėti ir galimas projekcijas pagrįsti rimtesniais nei pasvarstymai argumentais.

Panašu, kad valdžia visgi nagrinės “2 procentų” panaikinimo variantą - todėl nevyriausybininkai turėtų nesnausti, kol ne vėlu susitelkti ir išvien su simpatizuojančiais politikais apsiginti. Žadu visaip kaip prisidėti.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai (4) apie "“2% labdarai” - būti ar nebūti?"

  1.   ENORCA rašė:

    Labdara sodrai :D XD

  2.   ilgius rašė:

    precisely :)

  3.   deimante rašė:

    labai pritariu. Teisingai akcentai sudėlioti

  4.   ilgius rašė:

    dar vienas geras tekstas į tą pačią temą http://www.politologas.lt/2009/11/08/ar-egzistuoja-liberalizmo-elementorius

Rašyk komentarą