BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Moliūgo namelio saga tęsėsi - sau daviau priesaką vis pravažiuodamas patikrinti, mažu aptiksiu gyventoją. Ir tikrai, šiandien matau - būdelėje kažikas kruta, vyniodamasis į ”miegmaišį”. Pasirodo, vargano būsto gyventoja yra ne ponas Moliūgas - ponia! 

Šeimininkė matyta - vienąsyk netoliese kalbinau benamių porelę. Tuokart rišliai nepavyko su pagyvensia moterim pakalbėti, alkoholis galvelę regis gerokai pagadinęs. Dar šviesu,  termometras rodo -13C! Naktį praneša iki minus 23 - reikia gelbėti žmogų. Čiumpu telefoną skambinti Vilniuje veikiančiam Socialinės tarnybos ekipažui - paskambintu nurodytu numeriu 8 617 44661 malonus moteriškas balsas praneša, kad abonentas nepasiekiamas, informuos apie skambutį sms’u (kaži kiek iš to naudos). Vienu žodžiu - fail - kam reikalingas pagalbos telefonas, kuriuo negali prisikambinti.  

Belieka paskambinti bendrosios pagalbos numeriu 112. Socialinės tarnybos telefono jie neturi, tačiau pažada nukreipti policijos patrulį.

Kol skambinau, kol ką, matau mūsų herojė išsiropštė iš būsto, ir klupinėdama (girta!), taisydamasi padelkas (pastebiu, kad į batus kaip į kokius Ugg’sus įsimovusi basnirčia, be kojinių) vinguriuoja savo keliais.

Taigi, žmogus laisvas gyventi taip kaip nori. Pamenu skaičiau, kad kažkurioj JAV valstijoje žmogus laisvas būti benamiu - policija neturi teisės jo nuvyti. Mačiau, kaip neapsikentęs kaimynas pasiėmęs geležinį strypą bandė grasindamas bomžus išvaikyti. Tie bomžai kaip balandžiai - kitą dieną vėl savo vietoje sėdėjo, buteliuką Upokšnio ratu suko.  

Lietuvoje medikai ir kitos tarnybos gali žmogų prievarta nusivežti, kai gresia žala asmens ar aplinkinių gyvybei ar sveikatai. Daktarai tikriausiai tiki, kad tokiems benamių pijokų joks velnias neima - kipšas pagalvę visada pakiša. ir piktinasi, kad žiemą bomžai gydymo įstaigomis naudojasi it sanatorijomis, dar ir ligonius bei personalą pašokdina. Policija irgi mano, kad pijokų ir bomžų rankiojimas patvoriuose nėra jų darbas. Taigi - kol ko nenušalo, kol paeina - lai gyvena, kaip išmano. O jei sušals - matyt tokia jau bėdulio dalia.

Turtingoje visuomenėje turėtume tinkamai pasirūpinti visais piliečiais. Taip, toks rūpestis yra brangus. Lengviau elgtis taip, kaip rusai vadina - халатное отношение - ne mano daržas, ne mano pupos. O po to klausiame savęs, kodėl mūsų visuomenei trūksta solidarumo, bendruomeniškumo, atjautos, kodėl tiek žiaurumo, pavydo, suktumo.

Žiemą lęsiname zyles ir antis - padėkime ir šąlančiam benamiui. Juolab kad padėti yra smagu ;)

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai (7) apie "Gelbstint eilinį Moliūgą"

  1.   pirmojiwi rašė:

    Kaip čia taip yra, kad visuomenėje gyvūniukai svarbesni už žmones, tai net keista… Sunku net dorą sakinį suregzti, kad mintis išreikščiau :D Tik pikta darosi

  2.   bernadeta rašė:

    Širdį suspaudžia, kai pamatau benamius žiemą. Nejau kiekvienas pilietis esame atsakingas tik už save?

  3.   ilgius rašė:

    pykti nereikia :) reikia patiems daryti, pradėti nuo savęs, ir viskas pasikeis :)

  4.   bernadeta rašė:

    Niekas nepasikeis, jei tie žmonės patys nepanorės keistis. mes čia bejėgiai.

  5.   ilgius rašė:

    kodėl bejėgiai? veikdami mes veikiame vienas kitą, todėl turime tam tikrų galų keisti aplinką. ir aišku keistis.

  6.   Timas rašė:

    as apie ta tilta tai oojj kiek girdejes esu :) net dokumentinis films kazkoks yra “The Bridge” berods. baisiai megst savizudziai ji. tai tas paveiksliuks lb i tema man buvo :)

  7.   ilgius rašė:

    vilniuje girdėjau panašiai JPPC su Tele2 sugalvojo telefoną pastatyt ant žirmūnų tilto :) gal jau ir yra?

Rašyk komentarą