BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kiek glumina netikėtas eksperimento išpopuliarėjimas - aprašė ne tik Atgimimas, bet ir Lietrytis. Vakare prisėdęs paskaičiau komentarus. Vieni netiki, kad taip įmanoma gyventi - valgant už 4 Lt per dieną. Kiti gėdina užsiimant žaidimais, kai daugybei žmonių toks gyvenimas yra niūri kasdienybė. Keiksmai Kubiliaus ir seimūnų adresu. Verslininkų, uždirbančių po 10000 per mėnesį ir paniekinamai žvelgiančių į lūzerius.  Geresnės širdies piliečiai gi patarinėjo, kaip suktis, kaip prasimanyti esant tokioms sąlygoms. Kažin kodėl vieni mūsų prisitaiko prie sunkiausių sąlygų ir nepraranda pozityvaus požiūrio, o kiti vis burba ir ieško kaltų? Kodėl vieni moka būti laimingi kišenėse švilpaujant vėjams, o kitiems laimės vis negana net sėdint ant aukso maišo?

Nuo Akropolio link Žirmūnų važiuojant ant tuščio reklaminio skydo galima perskaityti - laimė yra apie santykius ir kiekių santykius - ar kažkaip panašiai. Yra tiesos - laimės pojūtis dažnai susijęs su stabiliais santykiais - šeima, bendruomene. Senokai žinoma, kad nelaimingiausi yra vadovai, aukštesnės grandies vadybininkai - nepriklausomai nuo to, kad uždirba dešimtis tūkstančių. Amžinas stresas, lėkimas, nerimas ir varžytuvės vs. neskubrūs, harmoningi santykiai su artimaisiais, ramus plaukimas pasroviui.  

Ar ne todėl skurdžiau gyvenačios Pietų Amerikos ar net Afrikos bendruomenės jaučiasi laimingesnės, nei mums atrodo turėtų būti? Kodėl Europoje esame nelaimingi - išskyrus gal danus - o kaimyninės slaviškos tautos yra tarp pačių planetos nelaimingiausių? Nuolat lygindamiesi į turtingesnius kaimynus, jų fazendų, raudonų ferarių, amžinos jaunystės standartus, esame pasmerkti jaustis nepilnaverčiais, neįgaliais. Socialinis spaudimas lemia, ar jaučiamės “tokie kaip visi”, “normalūs”, ar nuolat veržiamės anapus tvoros, kur žolė visad žalesnė, nei šiapus.   

Pastaruoju metu vis garsiau šnekama, kad tautų gerbūvis negali būti matuojamas atsižvelgiant į BVP. Laimingos planetos indeksas štai rodo, kad Kuba ar Vietnamas yra laimingesnės vietos gyventi, nei turtingoji Saudo Arabija, o JAV, Liuksemburgas; mums dažnai pavydą kelianti Estija yra toli sąrašo gale.

Pamenu skaičiau, kad skirtingose tautose buvo tiriamas bendradarbiavimo lygis. Žaidžiant kortomis, buvo stebima, koks žaidimo stilius dominuoja - ar atlaidumas, empatija, ar piešingai - kerštingumas, piktdžiuga. Net ir lošiant iš dovanotų nereikšmingų piniginių sumų, “nelaimingosios” tautos žaisdamos tarpusavyje demonstravo bendradarbiavimo stoką ir džiūgavo, kad “dega kaimyno kluonas”.  

Mūsų Lietuvėlė irgi toje pačioje nelaimėlių grupėje. Arti pusės lietuvių jaučiasi nelaimingi arba visiškai nelaimingi. Ar ne iš čia ta takoskyra tarp runkelių ir elito Lietuvos?

Budistinės, ekonomiškai neturtingos Butano karalystės valdovas dar 1972 metais ėmė taikyti Vidaus Nacionalinės Laimės rodiklį, kuris gyvenimo kokybę ir pasitenkinimo laipsnį apibrėžia remdamasis subjektyvesniais darnios plėtros, kultūrinių vertybių, natūralios aplinkos ir gero valdymo parametrais. 

Viena iš keturių budizmo tiesų sako - gyvenimas yra kančia. Tad pilnos laimės čia negali būti. Tai ką mums daryti, kaip gyventi? Pasirodo, būdas būti laimingam yra paprastas - praktikuoti atjautą, artimo meilę. Kita vertus, laimingųjų danų gera savijauta aiškinama laisve, lygybe ir tolerancija

Palinkėkime, kad šios kertinės vertybės būtų kelrodžiais tiek mūsų visuomenės lyderiams, tiek kiekvienam mūsų. Tada nebus baisios jokios krizės ;)

 

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai (7) apie "post scriptum - apie laimę"

  1.   Normantė rašė:

    Labai didelis spaudimas mūsuose padaryti karjerą, uždirbti milijoną ir būti tope. Tačiau “Dirbk, pirk, mirk” kultūra pamažu atgyvena, manyč… Krizė akivaizdžiai parodė, kokioj (atsiprašau) “žopoj” mes sėdim, žmonės pradeda jausti, kad reikia ieškoti kitokių vertybių- šį kartą jau ne dolerinių, o dvasinių. Kai nebebus ką valgyti, visi prisiminsim, kad yra Dievas ir pradėsime melstis ir atgailauti. :)

  2.   ilgius rašė:

    na, paguodos ir atramos paieškos dvasiniuose dalykuose sunkesniais laikais yra turbūt chrestomatinis reiškinys. Svarbiausia prisiminti, kad “žopa” (ir visa kita) yra galvoje - tada lengviau iš jos rasti išeitį :)

  3.   Normantė rašė:

    Taigis, kad dauguma kol kad “žopą” mato ne pas save galvoj, o valdžioj ar dar kur :DD

  4.   Megejas rašė:

    Taikliai jūs čia, net pas save pacitavau (ką darau šiaip gana retai) :)

  5.   Giedrė rašė:

    paskutinis laimės “apibrėžimas” yra labai taiklus :] mūsų tauta iš tiesų turi tokį elgesio tipui A būdingą bruožą - nesugeba vertinti to, ką turi o nuo vieno pasiekto tikslo puolą įgyvendinti kito. Kodėl mus sustabdo tik nelaimės, o ne sveikas protas?
    Siūlyčiau prisiminti ir antrąjį Budos mokymą - kančia kyla iš prisirišimų- prie žmonių, daiktų, turto etc… kartais juoką kelia, kai ilgaamžiui senukui neduodama ramiai numirt namie, o atlikinėjamos siaubingos procedūros ligoninėje, kuomet mirštama prie svetimo personalo ir šaltų instrumentų - vien dėl to, kad kažkam reikia, jog tas žmogus dar šiek tiek gyventų. nežinau ar čia tinkamas pavyzdys, tačiau man tai gera iliustracija to, jog dažnai mus valdo iškreipta sąmonė.

  6.   ilgius rašė:

    va ir Chomentauskas į tą pačią temą - http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/gchomentauskas-lietuviai-i-krize-reaguoja-bejegiskumu-ir-baime.d?id=24593837 Normante - ;) Megejau - džiaugiuosi :) Giedre - tik kad su tais prisirišimais atsisveikinti nėra lengva - žinoma, pasiryžus viskas yra įmanoma.

  7.   Vu-Kf rašė:

    Sveiki,

    Moksliniam tyrimui reikalingi duomenys. Norėtume jog atsakytumėte į šią anketą (ypač šio tinklaraščio autorius): http://www.apklausa.lt/f/tinklarasciu-analize-lyties-aspektu-j4r2mwj
    Atsiprašome jog naudojame Jūsų komentarų skiltį anketos platinimui, tačiau taip ji lengviausia pasieks Jus, tinklaraščio autorių bei Jūsų skaitytojus. Bet kokiu atveju kaip nereikalingą komentarą, šį įrašą, Jūs visada galite ištrinti. Iš anksto dėkojame.

Rašyk komentarą