BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prabėgo sunki eksperimento valgyti už 5 litus per dieną savaitė. Sunki, nes buvo ne tik daug darbo, mažai laiko ir miego. Labiau dėl to, kad valgiui kasdien teišliedžiant vieną apskritą pinigą smalsumas ir diskomfortas pamažu virsta susierzinimu, pykčiu ir desperacija.

Jei anksčiau laisvą minutę būdavo smagu pasižvalgyti po kulinarines laidas ir blogus, tai dabar draugų Facebooke skelbiami skanėstų paveikslėliai kelia siutą. Kitaip skaitau net užrašus ant įstaigų durų „Pietūs 13-14 val.”

Šią savaitę buvo renginių ir svečių, tad buvau vaišinamas ir noriai vaišinausi. Organizmas visaip rodo ženklus - „vaišinkime mane, vaišinkite!” Tik „prabangesnis” maistas - šmotelis picos, faršu su ryžiais kimšta paprika ar gabalėlis pyrago - džiaugsmo sukėlė nedaug. Pasibaisėjau supratęs, kad maistą vartoju kaip kurą - greitai, neskanaudamas, be didesnio malonumo. Kaip perdžiūvusi dirva sugeria bet kokią drėgmę, taip mano organizmas godžiai priima angliavandenius, baltymus ir riebalus. Nes nepilnavertė mityba ilgainiui virsta kankyne.

Bandydamas pigiai prikimšti gūžį, griebiausi taktikos “kruopos-bulvės-makaronai”. Išsiverdi dienai katilą perlinių kruopų košės su bulvėmis, pagardini morka, salieru, svogūnu bei žiupsniu ciberžolės - ir valgai visą dieną. Sotu - net svoris nebekrenta - bet valgymas atbulais dantimis džiaugsmo neteikia.

Nekantriai laukiu paskaityti, kaip verslininkai Alesia ir Romualdas Mačiuliai sugebėjo savaitę dviese maitinti už 70 litų - tiesą sakant neįsivaizduoju, kaip įmanoma už tiek pietums valgyti kepenėlių troškinį su prašmatniu garnyru - grikiais su grybais ir moliūgu - visą tai užpylus bešameliu.

Trečiadienį buvau koncerte - bilietus turėjau gerokai iš seniau. Vietoj dviejų valandų užtrukęs keturias supratau, kad arba tuoj susmuksiu šalia stripinėjančių melomanų, arba turiu eiti į bufetą. Neradęs ten vandens, buvau priverstas rinktis tarp alaus, sidro ir limonado. Pasirinkai geriausią kiekio ir kainos santykį - už skardinę alaus sumokėjau nepadoriai daug. Tačiau alų išmaukiau kaip skystą duoną. Penas sielai neteikia daug malonumo, kai pilvas groja maršus.

Piktumas ima visur - sankryžoje knieti papypsėti žioplam vairuotojui, aprėkti vampsintį šunį, prie kokio straipsnio internete suraityti rūstų komentarą. Agresiją keičia vangumas ir mieguistumas - kovodamas su kalorijų stygiumi, organizmas vis dažniau bando persijungti į taupesnį snaudimo režimą.

Kovoti su apatija ir neigiamomis emocijomis padeda muzika. Trankios melodijos leidžia paspartinti žingsnį kai to reikia, arba nuleisti garą. Gal todėl pro senų golfukų ir audinių atdarus langus taip dažnai liejasi bumčikai?

Dalykiniuose pasitarimuose nebegirdžiu nė pusės to, kas kalbama. Akys slysta į lėkštelę su šokoladu ar sausainiais, kurias kasdieniškai įprasta dalintis. Bandymai koncentruotis ties darbo reikalais pralaimi prieš galingus saldėsių skleidžiamus fluidus. Dabar žinau, kodėl dietos besilaikančios moterys sako, kad namuose negali būti nė vieno saldumyno - jos girdi, kaip šokoladas kviečia „paimk, suvalgyk mane”. Pasirodo, tuos balsus girdėti gali ir vyrai.

Nervuoja tai, kad lėkdamas darbuose negali pasistiprinti kavinėje ar valgykloje. Net ir paprastučiai pietūs tikrai pigioje „Vilniaus degtinės” valgykloje surytų didžiąją dalį dienos biudžeto. Pavargęs nuo kruopų ir sausos duonos užsukau į parduotuvę, peralkęs ir tikėdamasis greitai stverti ką greito ir paprasto. Deja, įperkamo maisto teko pasižvalgyti. Alkanam lankytis net ne pačioje prašmatniausioje krautuvėje - tikras liūdesys.

Galiausiai, pirkinių krepšyje atsidūrė pigiausias batonas, nukainotos skrandukų salotos, II rūšies įtartinai minkšta dešra, pigiausias tepamas sūrelis, kopūstai marinate. Sumokėjau mažne 12 Lt, visa tai darbe suvalgysiu per keletą dienų.

Batonas deja nuliūdino. Seniai jo nebuvau ragavęs, tad viltingai suleidau dantis į jo minkštimą ir… - tarsi į vatą. Nežinau, kaip juos kepa, bet man jis pasirodė kažinko pripūstas. Suspaudus batono riekelę paverstum nedideliu kąsneliu. Salotos irgi nenudžiugino - tai ne kas kita, kaip pagerintas majonezas - tiek daug ten to padažo. Skanu, bet greitai buvau vėl alkanas. Duona su uogiene ar plonai užtektu medumi - daug sotesnis užkandis.

Paradoksalu, bet sportas malšina alkį. Po treniruotės sugraužus obuolį, valgyti nesinori porą valandų - vakarienė ir sutaupyta. O turint prabangą eiti anksčiau miegoti, sutaupyti galima ir dar daugiau.

Nuotaiką praskaidrina ir tai, kad 5 Lt per dieną iššūkį stoiškai išlaikė būrelis žinomų veikėjų. Seimo narys Remigijus Šimašius paprotino sąrašu įžvalgų, žurnalistė Jovita Valeikaitė pasidalino įstabios spalvos burokėlių ir pomidorų sriubos receptu. Ačiū už solidarumą!

Tiesa - žadėjau pasidalinti nebrangaus vištienos širdelių troškinio receptu. Procesas paprastas - širdeles verdame 20 minučių, tuo tarpu užkaičiame virti bulves. Pakepiname porą svogūnų, su jais apkepame dosnų šaukštą miltų, ir lėtai pildami vandenį išmaišome. Druska, pipiriukai, kiti prieskoniai (aš bėriau žiubsnį „bebro uodegos” - gaunasi tirštokas padažas, į kurį suverčiame širdeles. Kol jos troškinasi, gaminame bulvių košę (šlakelis karšto pieno, šaukštas sviesto), iš stiklainio traukiame porą naminių raugintų agurkų - ir vuala. Gaunasi 5-6 porcijos, vienos savikaina priklausomai nuo dydžio - 0,9-1,08 Lt. Valgydama šeimyna patiekalo neišbrokyjo - tik sakė, kad troškinyje gerai pritiktų ir vienas kitas pievagrybis - jei biudžetas leistų :)

Širdingai dėkoju visiems komentuojantiems ir besidalinantiems patarimais. O ypač ačiū tiems, kas aukoja 5 Lt telefonu 1343 ar portale aukok.lt.

#5Ltdienai

Patiko (5)

Rodyk draugams



Komentarai (1) apie "When you down and out"

  1.   Kaip man (ne)pavyko už 5 litus per dieną prasimaitinti | Dainius Radzevičius rašė:

    [...] prasimaitinti By Dainius Radzevičius | 2014/11/18 0 Comment Ačiū Maisto bankui ir Vaidotui Ilgiui. Už naujus iššūkius. Ne vien man, bet daugeliui mūsų. Nes Vaidotas dar kartą sugebėjo [...]

Rašyk komentarą